Tai va kas yra iš ties tikras draugas? Kas yra sielos draugas? Manau gal kiekvienas vis kitaip įsivaizduojam tą tikrą tikrą draugą.
Gaila, tačiau aš tokį draugą turiu tik vieną vieintelį, tai savo vyrą.
Nežinau kodėl taip yra. Gal aš kažką netaip darau, ar esu kažkuo kitokia nei visi.
Kažkaip gyvenime nutinka, kad mano kelyje pasitaiko žmonės, kurie pasinaudoja mano draugiškumu ir štai viskas. Kitaip sakant esu tokia norinti visiems padėti, būti draugiška. Štai kai kam reikia mano pagalbos, ar kažkokios naudos tarsi draugų yra, bet kai ištinka bėda man, ar norisi su kažkuo prie arbatos pasedėti, paplepėti kažkaip draugų nelieka.
(( Ech nežinau kodėl taip yra. Įdomu, ar dar yra pasaulyje žmonių, kurie taip pat norėtų turėti tikrų sielos draugų/ą/ę , kuriam nebūtų svarbi tavo padėtis, statusas, banko kortelės kiekis, tavo išvaizda, kitų nuomonė apie tave. Tu butumei svarbus jam toks koks esi.
Faktas esu baidyklė ir tikrai labai negraži.
Bet tai nereiškia, kad negaliu tureti tikru draugu
Horni irgi buvo negraži, bet ji buvo protinga:))))) Idomu, ar ir ji neturejo tikrų draugų, ar turėjo kaip aš tą tikrą vienintelį nuostabų ir tikrą draugą ? Ech na iki Horni man irgi labai labai toli:)))))) Ir nesu į ją net panaši, protinga irgi stipriai nesu.
))))
Tai va kur slepiasi iš ties tie tikrieji sielos draugai, kurie norėtų būti su Tavimi, kuriems Tavo draugystė būtų svarbi ne dėl naudos sau, bet dėl to kad su Tavimi jauku ir gera? Kuriems skubėtumei į pagalbą ir gilią naktį ir jie taip pat skubėtų pas tave kai Tau to reikia.
Taigi ar išvis dabar yra tokių draugų? Ir ar yra tokių, norinčiais tokiais būti? Ar Jus turite tokių sielos draugų? Ar jų turite daug? Ir kur tokių ieškoti?
sveikute..
suprantu ka turi omenyje draugai ateina ir iseina nepamirsk to.. as taip pat daug kartu uzdavinejau si klausima. bet ir man, taip pat kaip tau vienintelis zmogus kuris visada salia ir palaiko ir paguodzia- mano vyras. be to artimieji taip pat nugaros neatsuka. jei turi salia zmogu kuriuo gali pasikliauti, pasikliauk. juk seima ir meile patys svarbiausi gyvenime. sekmes tau ir neliudek. tikrai nesi viena.
, draugaujam jau šešiolika metų, per tą laiką keitėsi ir diedai, atsirado vaikai, ale draugystė nesikeitė, buvo ir atstumas didelis ilgą laiką, liūdna buvo, bet juk yra skype, telefonas, užtat kai pasimatom , tai ojojoj 
MB manau, kad negali būt tokiu sielos draugu, jis juk vyras, kai kurių moteriškų niuansų jam suprast neišeina vis tik. Dabar, kai skaičiau, pagalvojau, kad neesam susipykę per visą tą laiką, MB kartais kikena, kad ta mūsų draugystė riužava, nenormalu, kad moterys nesusipyktų ar dar kas nors. Be to, jei sielos draugas MB, tai kam tada zysti, kai susipykstat?
