Ar yra tikrų (sielos) draugų?

Tai va kas yra iš ties tikras draugas? Kas yra sielos draugas? Manau gal kiekvienas vis kitaip įsivaizduojam tą tikrą tikrą draugą.
Gaila, tačiau aš tokį draugą turiu tik vieną vieintelį, tai savo vyrą.
Nežinau kodėl taip yra. Gal aš kažką netaip darau, ar esu kažkuo kitokia nei visi.

Kažkaip gyvenime nutinka, kad mano kelyje pasitaiko žmonės, kurie pasinaudoja mano draugiškumu ir štai viskas. Kitaip sakant esu tokia norinti visiems padėti, būti draugiška. Štai kai kam reikia mano pagalbos, ar kažkokios naudos tarsi draugų yra, bet kai ištinka bėda man, ar norisi su kažkuo prie arbatos pasedėti, paplepėti kažkaip draugų nelieka.(( Ech nežinau kodėl taip yra. Įdomu, ar dar yra pasaulyje žmonių, kurie taip pat norėtų turėti tikrų sielos draugų/ą/ę , kuriam nebūtų svarbi tavo padėtis, statusas, banko kortelės kiekis, tavo išvaizda, kitų nuomonė apie tave. Tu butumei svarbus jam toks koks esi.
Faktas esu baidyklė ir tikrai labai negraži. Bet tai nereiškia, kad negaliu tureti tikru draugu Horni irgi buvo negraži, bet ji buvo protinga:))))) Idomu, ar ir ji neturejo tikrų draugų, ar turėjo kaip aš tą tikrą vienintelį nuostabų ir tikrą draugą ? Ech na iki Horni man irgi labai labai toli:)))))) Ir nesu į ją net panaši, protinga irgi stipriai nesu.))))
Tai va kur slepiasi iš ties tie tikrieji sielos draugai, kurie norėtų būti su Tavimi, kuriems Tavo draugystė būtų svarbi ne dėl naudos sau, bet dėl to kad su Tavimi jauku ir gera? Kuriems skubėtumei į pagalbą ir gilią naktį ir jie taip pat skubėtų pas tave kai Tau to reikia.
Taigi ar išvis dabar yra tokių draugų? Ir ar yra tokių, norinčiais tokiais būti? Ar Jus turite tokių sielos draugų? Ar jų turite daug? Ir kur tokių ieškoti?

Turiu drauge,su kuria sutampa mintys,net pasakom ta pati vienu metu arba jai rasau sms,ir staiga gaunu jos...ir kitokiu maloniu sutapimu.. ...mes abi to paties horoskopo zenklo,ta pati menesi gimusios,skiriasi tik metai...kai susitinkam laikas pralekia kaip minute tiek kalbu,tiek kalbu ir galo nesimato..bet..mes abi turim asmenines erdves i kurias neleidziam nieko,net viena kitos ir tai butina...negalima zmogui leisti tiek priarteti,kad galetu tavimi kazkada manipuliuoti ....

as tikiu kad draugai ateina ir iseina...ir taip turi buti..

Cia manau,kad nei grozis nei protas nieko deti.Nesu irgi nei grazuole,nei kazkokia super protinga(bet ir ne durna ),o ir banko kortele dazniausiai buna tuscia.Turiu drauge jau daug metu,ir tikrai galiu pasakyt ,kad tai tikra drauge.Jei reiks pagalbos,tai ir nakti atbegs,jei kur susiruosia tarkim i kokia ekskursija vaziuot,ar siaip i kina,tai visad pasiulo vykt kartu.Anksciau,kai gyvenau mieste,turejau daugiau draugiu,bet kadangi esu paskutiniu metu''istremta''gyvent i kaima,tai atstumas ir isskyre su visom.O si vienintele liko,nes jos visiskai negasdina atstumas,ir labai daznai pas mane i svecius atlekia.Ir siaip jei reikia bet kokios pagalbos niekad neatsisako padet.

sveikutes. kazkaip ir man nesiseka su draugais gal esu neidomi kaip zmogus, nes siuo metu turiu daug bedu, todel aplink mane nera daug draugu. Vyras pats geriausias draugas, bet juk negali jam pasakoti visiskai visko. Turiu dar viena drauge, kuri tikrai visada isklauso ir pataria... Bet teko viena karta nusivilti drauge, su kuria draugavau 15 metu, tai dabar sunku pasitiketi kitais. as noreciau tokios drauges, kuri priimtu mane tokia, kokia esu, kuri visada padetu kai sunku ir butu salia kai gera. Bet toki drauga sunku rasti, pirma reikia paciam buti tokiu draugu. Nesu ir as grazuole ar turtinga ir labai protinga, beto dar nedrasi ir uzdara, tai draugu susirasti visai sunku. O gaila, nes noretusi rasti ta tikraji sielos drauga. Gal jeigu patys butumem geresni, patikimesni ir draugiskesni, tai ir tu tikru draugu butu daugiau...

Mano atveju man vyras buvo, yra ir bus geriausias draugas su kuriuo galiu kalbėti apie viską ir visada. O tokių tikrų draugų kažin ar išvis yra, manau, kad tai tik laikinas dalykas. Nesvarbu ar tai truktų 10 - 15m.. Aš turiu vos porą draugių, ir tai tik draugių, o ne kažkokių sielos draugių.. Esu įdomi, bendraujanti, linksma ir mėgstanti filosofuoti Deja negaliu išsireikšti savo aplinkoje, nes turbūt likčiau nesuprasta

sielos draugai... koks skambus zodis... turejau paauglysteje, gana. dabar uztenka draugu, pazistamu. bet vyras geriausias draugas.

na ,as manau,kad vyra tik ir butu galima vadinti sielos draugu bent man jis yra toks-atstoja visas drauges,kurias laikiau draugem,o pasirode,kad jos tokios nera,atstoja visas pazystamas,kurios nera tokios drauges,kad isileistum giliau i sirdi...jam galiu sakyti viska ir visada... dar esu labai artima su sese,bet ji ne drauge

Gera mintis - pačiam būti geru draugu, o tada jau tikėtis kad ir tau kažkas bus geras draugas...

O kodėl pasidarėt negraži? ir jeigu visgi pasidarėt, kas jums trukdo pagražėti?

Turiu geriausia drauge,bet ji jau 3 metus gyvena JAV.Nors susirasinejam,atvaziuoja 1-2 kart per metus,bet jauciu,kad tolstam O "kasdieniniu" draugu turiu,bet jiems tikrai nesiruosiu atsiverti iki galo.Vyras taip pat geras draugas,vien uz tai,kad priima mane tokia kokia esu,isklauso-nors gal but kai kurios temos jam nera l.idomios

Mano geriausias draugas yra MB o as - geriausia drauge jam, mes isisnekam, pasisnekam, suprantam vienas kt. Siaip. draugu, turiu, bet tai nemanau, kad tuos zmones galiu laikyti l. super liux draugais, kurie is mano zvilgsnio supranta mano mintis, ar, kad butu palaikomas labai pastovus, siltas bendravimas. Dazniausiai tai apsiriboja tktais : - Labas, kaip sekasi, kas naujo.
Siuo metu gyvenu ne LT, ir. labai pastebimai tie vadinamieji draugai tolsta, tie, kurie, atrode yra tikrai geri draugai, pamirsta, kai tik tolsti is ju akiracio ir reciau susitinki, susiskambini ir pan. O tai manau viska pasako.
Dar yra vienas posakis geras - nelaime parodo, ar turi drauga, ar, tiktais jo varda. Man pvz. daznai taip yra buve, kad as padedu zmogui , isklausau jo, stengiuos suprast ir kaip ianydama padeti, o , to pasekoje - nei aciu, o tik poto seka nusivilimas tuo zmogumi, ir, pamaciau, kad kuo as geresne, kuo labiau stengiuosi padeti, tai tuo labiau kt. galvoja, kad tai norma, ir spjaudo i veida, todel, padariau isvadas, ir neeesu atvira, nes : kai tampi atviras, tampi pazeidziamas, susistaciau savo prioritetus, kas man yra svarbu - seima, mano seima, draugau? Je ateina ir iseina, o tik tas kas tikra, tas lieka, o kas tikra? Pamatome su laiku. Bet dabar mazai yra gyvenimo ir laiko nesugadintuzmoniu, bet yra, ir tai dziugina. O as, as nesu atviras zmogus, ismokau tokia nebut, ir pries atsirinkdama, su kuo bendrauti, reikia pmatyti - kas kuom kvepuoja, koksai tas zmogus yra, ir, ar bus idomu su juo bendrauti, aisq, ta pamatysi tik pabendraves, bet taip jau yra, kad vieni zmones keicia kitus, su vienais bendrauji, su kt. draugais tolsti ir nutolsti o susitikus pamtai, kad vienas salia kt. galite tik patyleti.

O kam reikalinga ta „sielos draugė“?

Kad galėtum rytais, vakarais ir t.t. nuolat jausti „pareigą“ raportuoti apie savo gyvenimą? Kad kartu mąstyti, kartu gyventi (nebūtinai vienuos namuos aišku), kartu švęsti, kartu kvėpuoti įvykiais, kartu liūdėti ir t.t.? Ar nuo tokio kasdienio draugavimo nesigaus trintis? O kaip skaudu bus kai ta laikyta „sielos draugė“ kažkada išduos (o tuo, kaip bebūtų gaila, dažniausiai ir užsibaigia tokios draugystės, nes jau tokie padarai yra tos moterys..., na būna išimčių, bet vienetai.).

Yra kasdieniai sielos draugai- šeima (nebūtinai šeima tai tik vyras ir vaikai, yra visi kiti artimi žmonės), o draugai ir lieka draugais... jie ateina..išeina....nauji ateina- vėl išeina...Dar aišku žiūrint kokiu pagrindu ta draugystė laikosi- jei prasideda jau iš anksto su tikslu kažką gaut iš „draugo“ (nesvarbu ką- žinias, informaciją, paslaugas, mat.vertybes ir t.t.) tai jau aiški tokios „draugystės“ baigtis ....kaip sakoma- neilgalaikis reiškinys ...tik poto kartais būna skaudūs tokios draugystės atgarsiai, kai „ale draugės“ elgiasi ne tik nebedraugiškai bet ir mažu mažiausiai negražiai ir neetiškai....ir pasijunti negerai tada (tiksliau kvailai pasijunti kad nesugebėjai laiku atsirinkt kas yra kas). Buvusių draugų įkandimai yra 100 kart skaudesni nei šiaip pažįstamų...
Beje, man tokie suvaržymai-įpareigojimai (sielos draugui) net nereikalingi, aš jausčiausi net įspausta į rėmus nuo tokio bendravimo. O šiaip manau užtenka sočiai draugų pas kuriuos gali bet kada nueit, papliurpt apie nieką ir t.t. be jokių įsipareigojimų (na tipo- o va ir nepaskambijo, va nepasakė kažko tai, o va kelios dienos nepasidomėjo kaip man sekasi... ...), ir pas tave gali bet kada užsukt...O Sielos draugams yra keliami perdideli reikalavimai...ir dažniausiai iš to ir dėl to gaunasi šnypštas.
Aišku būna tikrų draugysčių, bet įvertinti tai tikrąjai draugystei visų pirma reikia laiko, jei nnn metų pažįstamą bet kokį pusmetį nematytą-negirdėtą žmogų sutikus yra apie ką kalbėti prie šampano taurės iki paryčių- tada tai taip, tai draugystė tikra, bet ar sielos draugystė- nzn.