QUOTE(Aga @ 2009 12 10, 20:54)
Atogrąža... turėjau omenyje mus naujokus, kad reikia pasvarstyt ar verta rizikuot, jei dar neturim teisių, jei dar dorai nemokam vairuoti, ar verta vežti.
Čia man buvo toks bajeris, kad vos neįkaliau į užpakalį. Ir ką jūs galvojat, išgąstis mano buvo didžiulis, per stabdžius kaliau žiauriai, net užgęsau. Trūko laaaabai nedaug iki bum.
Čia man buvo toks bajeris, kad vos neįkaliau į užpakalį. Ir ką jūs galvojat, išgąstis mano buvo didžiulis, per stabdžius kaliau žiauriai, net užgęsau. Trūko laaaabai nedaug iki bum.
Visiškai su tavim sutinku. Važinėjimas be teisių man išvis nesuprantamas, apie tai net nediskutuoju, nes galiu pasakyt ką nors per daug grubaus
Bet riziką mes skirtingai suprantame. Aš apskritai irgi labai nemėgstu rizikos, matuoju, apskaičiuoju vertinu... Šiuo atveju, įvertinau, kad užmušti tranzuojantį šansų turiu gal šimtąkart mažiau, nei užmušti pėstyjį, todėl daugiau dėmesio ir atsargumo skiriu pastarąjam ir negrūzinu savęs mažai realiom baimėm
Koks čia bajeris, smulmena. Nu pamąstykim, kas jau tokio siaubingo būtų, jei būtum įkalusi. Tikrai beveik neįmanoma, kad nuo tokio smūgio jau stabdant, būtų sužeistųjų. Nu nemalonu, aišku, labai, na, išlaidos - darsyk nemalonu, pikta, gėda. Kur siaubas, dėl kurio reikia taip išsigąst, patirt šoką?...
Buvo ir man dingę stabdžiai miesto centre prieš šviesoforinę sankryžą ir dar važiuojant įkalnėn, važiavau su dukra. Pripumpavau juos paskutiniu momentu, sustabdė, net mašiną suskersavo. Buvo ir smūgis. Sankryžoje, kai aš per geltoną baiginėjau manevrą, o kitas paskubėjo ir nestabdęs išlėkė į sankryžą, nes jam, sakė, irgi jau beveik degė geltona. Na, smūgis mieste, sankryžoje, kai greitis buvo tik apie 30-40 (aš dar ir stabdžiau,, vadinasi, išvis kokie 15-20), negalėjo būt toks stiprus, kad kas nukentėtų (išskyrus mašinas). Aš su savąja išvažiavau pati, jo mašiną, iševakavo, nes persikreipė ratas. Aišku, didelis nemalonumas abiems, pasikalbėjom, kol pildėm popierius, vienas kitą paguodėm ir išsiskirstėm. Man viską padengė draudimas, jam kainavo, žinoma, bet siaubo tame nematau ir nemačiau, - nenutiko nieko, kas įtakotų tolesnį gyvenimą, gadintų jo kokybę; ir negalėjo nutikti (mažas greitis). Tai kam tą gyvenimą taip apsisunkinti baimėmis, tik gal būt gresiančiomis už kampo.
Manau, būtent važinėdami su teisėmis, pagal KET- neviršydami greičio, laikydamiesi saugaus atstumo, neprasdami sveiko budrumo mes ir apsidraudžiame nuo visokio tikro siaubo, galinčio nutikti kelyje (o nuo visko ir visų neapsidrausi net sėdėdamas namie po kaldra).
Nežinau, gal tai kam labai lengvabūdiškai nuskambėjo... Šiaip nesu aš kokia patrakusi raliuotoja ar neatsakinga motina (dukrą, va, iki 19os jau sugebėjau sveiką išaugint
), tiesiog, gal žinau, kas yra tikros nelaimės, todėl visokius kažkieno sugrybavimus gatvėje (staiga sustojo, užkišo, išpuolė ne perėjoj...), sutinkamus beveik kasdien, priimu kaip tiesiog neišvengiamybę ir manau, labai blogai, jei kažkam net vairuojant ilgiau, šitai sukelia toookį stesą. Paskui nebekeista, klausant, kaip parkuojantis 12 mašinų sumalė. Nu irgi iš streso, šoko, ar dar kažko panašaus, juk... 
