oi, o mane vakar sunervino durna boba kieme, kuri net ne vairuotojo, o keleivio vietoj sėdėjo... kadangi visi žinome, kokia situacija daugiabučių kiemuose (kai vienai šeimai tenka po dvi ar tris mašinas, turbūt dabar mažuma šeimų/butų, kuriems tenka vos viena mašina; mūsų šeima kol kas priklauso tai vienos mašinos mažumai, kol draugas neatvažiuoja į kiemą su savo mašina. na, bet ne apie tai...) tiek mašinų, tiek sniego atžvilgiu. o dar kai pašąla, tai išvažiuot - tolygu įkopt į kalną, kad nusileist rogėmis. ir visi mašinas pradeda statyt belekaip (nebegalioja bardiūrių taisyklė, kad pravažiuot būtų įmanoma). žodžiu tėvai išvažiavo švęst brolio gimtadienio ir paliko man mašiną, kad juos parsivežčiau. atvažiavo draugas ir sako perstatom tau mašiną, kad lengviau išvažiuotum, nes kaip tik palei namą buvo espace'ui negaliojanti bardiūro taisyklė
žodžiu jis užėmė vieną vietą, išvarė mūsų mašiną, pastatė ją kelioms akimirkoms, kol iš tos vietos išvarys savo mašiną ir nustums toliau, tada pradėjo parkuot mano mašiną. kadangi sniego pilna, ledų pilna, mašina prasikasinėjo ir kol jis ten ją priparkavo, tai gal 10min praėjo. tuo metu, kai jis varinėjo mašinas, į kiemą įvažiavo BMW su klevo lapu ir isterike keleive, pavažiavo už namo (tarp kitko, už namo šone yra dar viena aikštelė, tai kai mašina įvažiuoja per pusę savo ilgio už namo ir nejungia atbulinio, gal savaime aišku, kad ji važiuoja į aikštelę už namo, o ne į kiemą?
) ir palaukusi kelias minutes atsidarė duris ir pradėjo staugt draugui mano "A tu **** išvažiuosi ar mums čia valandą reikės laukt?". mano tokia būsena emocinė jau nuo gimimo, kad į viską jautriai reaguoju, o draugas jai atšovė, kad gali laukt nors ir tris valandas ir ramiai parkavo mašinas toliau
vėliau ta isterikė su dviem vyrais jau ėjo namo kaip tik pro mus, kai mano mašina užklimpo ir draugas vis bandė išvažiuot. mieloji isterikė boba trenkė ranka į mano mašiną ir sako "Taip **** tau ir reikia, ir neišvažiuok, ir tupėk čia". kadangi ji ėjo tiesiai prieš mane, tai aš ir paklausiau "Ponia, o be **** neišeina?". iš pradžių šiek tiek pasimetusi, po kelių akimirkų atšovė "Ne, neišeina". matomai ji ėjo su tėvu ir vyru, tai pora nuėjo, o tėvas pradėjo stumt mano mašiną, nes tai buvo ŽIAURU - visi ratai prasikasinėjo ir mašina skersa tiesiog slydo, nejudėdama ryškiai nei pirmyn, nei atgal. šiaip ne taip išstūmėm, draugas pavažiavo atgal ir vėl ji užklimpo. ta isterikė sustojo ir pradėjo rėkt tėvui "Nepadėk ****, tegul kankinasi dabar". na, mano kantrybė ne geležinė, tai aš jai ir pasiūliau "Ponia, turbūt kažkam laikas kultūros pasimokyti, ne?". tada ji nuėjo namo, o jos vyras atėjo į pagalbą. išstūmėm visi mašiną, vyras sako va kieme buvo daug vietų, būčiau čia pasistatęs. sakau "Tai juk tuoj draugas savo mašiną išvaro ir viskas, statykit. Man čia perstatė mašiną, nes kitaip paskui iš viso neišvažiuočiau...". vyriškis supratingas pasitaikė ir nusijuokęs pasakė "Ai nu gerai tada"
taip baigėsi mano vakarykščiai nuotykiai. ai, o važiuodama į kiemą, sustojau jo vidury, išlipau iš draugo mašinos ir pasakiau, kad jau kol aš statysiu tokiam kieme jo mašiną, tai jis tikrai nesulauks
kaimynas kažkodėl pradėjo juoktis...
labai atsiprašau už tokį ilgą pasakojimą, bet norėčiau pasakyti tokį reziume - kadangi žiema ne tik kelnėse, bet ir kiemuose, tai būkim mieli, pakantūs ir tolerantiški. tuo labiau nėra jokių taisyklių, kiek laiko kieme galima parkuoti automobilį. ilgesnis ir atidesnis parkavimas saugo ir mūsų, ir kitų turtus...
Rytoj varysiu i serviza, sutvarkys, patys technikini pravarys ir vakare pasiimsiu masiniuka! 
Tikiuosi, kad ilgai dar neturesiu problemu su ja! 
Tiesa, vietomis vėžės jau tokios, kad kai kurie, su žemom mašinom jau stebi, ar tik dugnu šliaužti ir duslintuvo palikt neteks 
