Nebenoriu tokio pažeminimo

Kaip džiugu ir pavydu skaityti tokias linksmas ir nuostabias jūsų angelėlių gimimo įstorijas.Deja aš tokiais įspūdžiais pasigirti negaliu.Labai gailiuosi,kad į gimdymą nepasiėmiau diktofono ir leidau vyrui išvažiuoti namo ir laukti mano skambučio Etikos sumetimais neminėsiu nei gimdymo namų pavadinimo, nei "super daktarų" pavardžių. Vistiek įrodyti nieko negaliu, o nuoskauda,nors praėjo jau 9 mėnesiai, neblėsta.
Visa istorija prasidėjo lyg ir normaliai, mano mažylė jau nuo pat pirmų savo dienų mano pilvuke turėjo vardą MIGLĖ.Aš net nebejojau,kad tai bus nuostabi mergytė ir labai jos lauklėm . Migle nutarė gimti įsimintiną dieną - vasario 16. Ta dieną lyg nieko neįprasto ir nejutau,gal tik diena truputi suskausdavo pilvą,bet kai retai ir nesmarkiai,tai galvojau,kad netikri sarėmiai bet deja... 22 val jau liepiau vyrui ruostis kelionei...Buvo labai nedrąsu važiuoti,nes ne kaip daugeliui būna, nenubėgo jokie vandenys ir sąrėmiai prasidėjo iškart kas 4 min.,tai tikrai galvojau,kad nuvažiuosiu.o gydytojai nuramins ir paleis namo.Deja...Nuvaziavau į ligoninę apie 22.30 val. ir gydytojai ramiai pareiške, kad galiu persirengti,nes mano mažylė jau tikrai nori ateiti į šį pasaulį. Negaliu nupasakoti to jausmų sąmyšio manyje,bet baimės tikrai nejutau Nors nuo skausmo aš jau norejau sienom lipti,be to sąrėmiai kartojosi kas 4 min., tai perspektyva manęs visai nesužavejo,todėl iš karto pradėjau prašyti pakviesti anesteziologą.
Apie 24 val.aš jau gulėjau gimdymo palatoje ant odinio kampo, su aptirpusiomis kojomis ir laiminga žiūrėjau televizorių. Vyrą išleidau namo,kadangi gydytojai sakė,kad gimdysiu tik ryte ir vyrui tikrai spėsiu paskambinti,nes tai mano pirmas vaikelis. Visą naktį jaučiau kaip Miglutė mušasi pilve.Tai nesukėlė man didelių įtarimu,nes ji tai darė nuo pirmų judesių ir dieną ir naktį.
Apie 6 val. ryte nubėgo vandenys,o Migle vis dar muistėsi,tai man jau ir įdomu pasidarė,net akušerės paklausiau kaip ji gims,jei visą laiką mušasi ir malasi pilve.Akušerė nuramino,kad kai ateis laikas gimti,ji nurims,o aš ir patikejau
7.30 Migle vis dar mušasi,o akušerė apžiūrėjusi nutaria,kad jau laikas gimdyti ir perkelia mane ant gimdymo stalo,tik noro stumti kažkodėl nejaučiu.Akušerė pradejo kaltinti anesteziologe,kad per daug nuskausmino ir uždraudė leisti nuskausminamuosius,tada ir pajutau kas tai yra gimdymas...
10.30 aš vis dar ant gimdymo stalo...Taigi aš jau "GIMDAU" 3 valandas vis bandydama stumti,nors ir nejaučiau noro.O gydytoja tik vaikšto aplink mane ir pakeltu tonu aiškina,kad aš tingiu stumti ir ji nesiruošia už mane išstumti vaiko,nes praeita budėjima ji stumė net 11 vaikų,tai dar dabar nejaučia rankų.Kuo toliau tuo labiau man darėsi neramu.Pakėlusi galvą aš aiškiai pamačiau,kad mano mažylė guli ne per vidurį pilvo, o kairiame šone.
Nežinau kokia šviesa užšvietė tai "super gydytojai",kad ji sugalvojo pasikviesti dar viena gydytoja pasikonsultuoti,o ši iškart pašiurpo išgirdusi kiek laiko aš "gimdau" ir tik tada sugalvojo,kad reikia paklausyti vaiko tonu,ar jis dar gyvas.IR VISA TAI YRA KALBAMA GIMDYVĖS AKIVAIZDOJE!!!!!Aciu Dievui Miglei viskas buvo gerai.
11,00 val. netyčia (nes juk buvo iseigine diena) į gimdyklą užklysta gimdymo namų direktoriaus pavaduotojas.Šiaip paplepėti su gydytojom, o jos lyg tarp kitko paklausė jo nuomones ką su manim daryti.Žinoma jis jautė pareigą savo vyriška ranka man "padeti stumti" ir gerokai išmaigė man pilva,galvojau,kad tikrai neliks sveiko organo.Apie pažiūrėjimą ultragarsu gimdymo metu net niekas neužsiminė, o man nuo skausmo ir pačiai mintys galvoje maišėsi Ir tik visi paeiliui "padėję man stumti" sugalvojo,kad Miglė labai jau šone pilve guli,gal ji bus į vikrštelę susisukusi... Prieš tai gydytojams tas įtarimų kažkodėl nesukėlė... Ir tada "super daktarai" sugalvojo,kad gal reikia mane operuoti ir pradejo man kaišioti visokius popieriukus pasirašyti,beje dar nepamiršo paklausti ar aš sutinku operuotis,tai galvojau taip ir vožtelsiu tam kas tik arciausiai manęs stovės.Argi aš galėjau rinktis???
Tada pradėjo vėl(PAGALIAU) leisti nuskausminamuosius ir skubiai nuvežė į operacinę.VA ČIA IR PRASIDĖJO LINKSMOJI DALIS... Aš guliu ant operacinio staloir matau tokį vaizdelį,kaip stovi man iš abiejų pusių po gydytoją ir man virš pilvo stumdosi su skalpeliu besiginčydami kuris mane "skers".Kadangi vienai rankas skauda nuo vaikų stumdymo, kitai nepriklauso,nes ne jos budėjimas, o direktoriaus pavaduotojas iš viso tik šiaip į operacinę atėjo...tai jie gal 5 minutes niekaip nenutarė,kuriam gi atiteks ši garbė. Tada galvojau šoksiu nuo stalo ir pabėgsiu arba nuo infarkto numirsiu, kol dar nespejo manęs pakersti Aciu dievui anesteziologė labai faina pasitaikė, visą laiką man galvą glostė ir ramino.Savo aukselio gimimo neatsimenu, kadangi praradau sąmonę...
Grįžau į pasaulį kai mane jau siuvo nuo tokio jausmo,kad tuo mirsiu kaip šalta ir nuo drebulio dantis ant danties nesueina.Tada ir supratau,kad gydytojai kažkodėl jaučiasi labai kalti ir žiauriai meiliai šokineja aplink.Pasirodo mano Miglė labai norėjo gimti, tik visa iki kaklo buvo susisukusi į virkštelę ir pasikabinusi,todėl ir nejaučiau noro stumti,o tie "super daktarai" man vos žarnu nepaleido stumdami be to dar per operacija virs 20 procentų kraujo nuleido (turbūt kad ramesne būčiau ir niekam nesiskųsčiau).Į gimdyvės kortelę įrašė,kad mano dubuo yra deformuotas,todėl negalėjau pagimdyti pati,nors iki tol niekas to nepastebėjo ir nežinojo (tai girdėjau kai mane siuvo). Negana to dar ir susiuvo nevienodais siūlais.Turbut pritrūko normalių,tai dalį pjūvio susiuvo žymiai storesniais,toje vietoje randas ir nesuaugo Po tokios linksmos patirties kitą vaikelį gimdysiu tik su diktofonu pašonėje ir iš anksto susiradusi gerą advokatą.Ir vyrui tikrai neleisiu namuose laukti skambučio,kol iš manęs tyčiojasi ir į akis sako,kad tuoj paklausysim ar dar gyvas tavo vaikelis!!!!!!!!!
Tik galiu pridėti prie savo pasakojimo,kad šį istorija vyko tikrai ne kokiame nors Lietuvos užkampyje, o vienuose iš Kauno (pakankamai žinomuose ir populiariuose) gimdymo namuose.

Tai tu bliamba ir gimdymo namus, ir pavardes paviešink, ir mikliai, kokie dar čia etiniai sumetimai... Viena, tu ne vardu pavarde pasirašai, taigi čia nėr oficialus kaltinimas, jei to nenori. Bet antra, čia skaito labai daug gimdyvių - tu įsivaizduok, dabar kiekviena nėščia skaitys ir bijos, nes nežinos, ant ko neužsišokt Rašyk rašyk, nebijok, jie čia neskaito O kita vertus, ką, tu negali pasakyt, kaip buvo?

Ale plia, 21 amžiuj šitaip Prietrankos kažkokie

Skaudi istorija bet su laiminga pabaiga su tuo is sveikinu
Beje is tavo istorijos viena jausma ir as zinau: kai pabundi ir jauti kad tave dar siuva liezuvis pinasi, beprotiskai skauda.....bet pasakyti neistengi
Linkiu viska kuo greiciau pamirsti ir augti stipriom ir laimingom

Užjaučiu tave labai dėl tų asilų gydytojų..
Svarbiausia kad turit dabar nuortabią mergytę. Sveikinu
Aukit sveikos ir gražios

Kažkoks košmaras ir tokie dalykai vyksta dabar, kai atrodo visos sąlygos kuo labiau padėti gimdančiajai. Sutinku su Noa, šiuo atveju jokie etiniai sumetimai netinka, reikia tokius dalykus garsiai pasakyti,kad kitos ant tokių prietrankų neužsirautų.
O tau ir tavo mažylei linkiu viso ko geriausio, aukit sveikos ir laimingos

Aukit didelės ir sveikos.
Linkiu, kad kits gimdymas būtų lengvas ir malonus prisiminti.

maža žodžių ačiū Dievui, laimingai baigėsi aukit sveikutės ir didutės, labai faina tavo Miglutė

Tikrai užjaučiu dėl tokio nežmoniško elgesio . Aukite sveikutės
Beje, o kodėl tavo vyras nedalyvavo? Juk lengviau būtų buvę viską ištverti ... nors, žinoma, dabar jau to nebepakeisi ....
Iš aprašymo atrodo, jog gimdei krikščioniškuose namuose ..... Neklystu?

Jo jo, pritariu Noa. Turiu itarima, kad tai yra MAzylio gimdymo namai

Be žodžių... Bet gerai kad dukrytei viskas gerai O dėl etikos... Kokia čia bliamba etika. Paviešinus šių šundaktarių pavardes ir šios nuostabios vietos pavadinimą, manau, padarysi tik gerą toms , kurios ruošiasi tapti mamytėmis. Skaudu žinoti kad šitiek medikų tampa beširdžiais skerdikais , gerai būtų žinoti, kas jie. Dėl kyšių gimdymui kalbam atvirai, tad apie potencialius vaikų skriaudikus t.p būtų pravartu žinoti.

O jums sveikatos ir laimės

Jeigu jau spėliot, tai kaip tik sakyčiau - Klinikos arba antra... Vien dėl to, kad nei mažyly, nei Krikščioniškuose negimsta per parą 11 naujagimių, o kokie 4 - maksimum
Iš kitos pusės - gimdymo namų direktoriaus pavaduotojas - ir odinis kampas su TV gimdykloj Antra gal? Ar gal tikrai krikščioniški? Mažyly odinių kampų tikrai nėra, ten jie iš tokios pusiau medžiagos, pusiau ceratos

Miluka, prisipažink, nebeintriguok taip

Gerai,kad vistik pabaiga laiminga. Tikrai labai buna liudna,kai gimdant pirma vaikeli,kai pats nezinai kas ir kaip bus,o cia dar su tokiais komentarais. Vistik gydytojai daznai esnat vyrui privengia taip elgtis,nes jis dar buna vienintelis kuris sugeba nors kiek dar pakovoti.
Gimdant dukra as norejau akuserei spirti.Mat ta vis kazko nepoatenkinta buvo,susiraukus,lyg as jai gyvent trukdyciau.O kai reikejo gimdyt dar pradejo su gydytoju gincytis.Gerai,akd gydytojas buvo,nors ir jaunas vyrukas,bet keliais greiztasi zodziai sugebejo pastatyti akusere i vieta. Uz ka as jam buvau dekinga,kad nesugalvojo ilgiau gincytis.