Jau rašiau kitose temose, bet įmesiu tą patį tekstuką ir čia, juk visgi apie genetinius tyrimus -va ką rašiau ryte:
O aš šianakt tai nemigus beveik, ir vyras irgi...
vakar vėlai vakare daktarė M paskambino ir pasakė, kad PRISCA tyriamas nelabai geras, Pagal amžių rizika 1: 279, pagal Dauno sindromą 1:59, o nervų vamzdelio rizika 1: 7724 Tai visa kita nieko, pagrinde man akcentavo ta Dauno sindromą tik dėl jo. Daktarė mane iš karto užrašius buvo pas genetikę, pas kurią jau šiandien ryte turėjau atsirasti. Turėjo žiūrėti echoskopu.
Mes jau esam sutarę su daktare, akd bet kokiu atveju šiam kūdikėliui nieko nedaryčiau, viskas Dievo rankose ir gimdyčiau taip kaip yra. Tik nesuprantu, kam aš tą kraują daviau tirtis, jei nieko nedarysiu bet kokiu atveju. Apsižioplinau. Bet dabar jau nebuvo kur trauktis, teko važiuot į Santariškes , kad genetikė organus pažiūrėtų ar viskas tvarkoje.
Tai su daktare taip ir sutarėm, jei tik viskas tvarkoje, pamiršti tuos tyrimus, nes ir vakar jau 50 psl. genetinių tyrimų perskaičiau, 99 proc. iš 100 mergaitėms su tokiais tyrimais po vaisiaus vandenų atlikimo procedūros pasitvirtina, kad visskas lėliukams gerai. O nervų išgadinama be galo daug, ir dar laukia ats. po kelias savaites.
Man jau užteko šitų 8 val. laukimo per naktį, beveik nemigau, taip sunku buvo ant širdies.
Pakliuvau pas nuostabią genetikę. Kaip su mama pasikalbėjom. Viską užsirašė ir man pritarė, kad nieko aš nesigilinčiau, jei tik viskas su vaikiuko organiukais gerai bus.
Atsiguliau - ir rodos matau, kaip megztinis kilnojasi - taip mano širdis daužėsi iš baimės.
Peržiūrėjo visus organiukus - nuo smegenėlių, iki širdieskamerų skaičiaus ir kojų ir rankų pirštukų, ir lūputes matė, sakė gražios, ir nosytė nu žodžiu viską viską, inkstukus, visą veiklą, išmatavo visą lėliuką, sako idealiai išsivystęs vaikiukas 18 sav. jau beveik atitinka. tai liniuotė šiek tiek atsilieka keliom dienom, bet nežinau ar taisysiu.
Aš jau po tų žodžių verkiau gulėdama tenai. Po to sako: "O ar lytį žinot?, sakau "ne", sako: "ar norit sužinot?" sakau: "aišku", sako
dukrytė o jau tada tai dar labiau pravirkau - iš laimės -čia gis svajonių svajonė. Nors tiesa pasakius,d abar jau visai buvo nesvarbu, po tokių baisumų su tais tyrimais.
Taip kad išleido mane visą laimingą ir sakė ramiai augint toliau pupą mūsų.
Tai va tokios tokelės pas mus