QUOTE(Vicious Vici @ 2010 11 11, 19:25)
Žodžiu... aš vis dar paieškose. Paieškų pavadinimas: pergudrauk gudrutį
Man tai visad keista kai žmonės tikisi, kad šuo "pats išsilakstys"
Nu neveikia tas niekaip. Mūsų geriausias variantas - pėsčiomis ant trumpo pavadžio 40 minučių iki paleidimo vietos, tada 40 minučių lakstymo be pavadžio, tada vėl 40 min atgal. Skaniukai kišenėje padeda paleidimo laikotarpiu. Be skaniukų vystosi šuns kurtumas.
QUOTE(*Hrista* @ 2010 11 11, 19:29)
Va, pas mus lygiai ta pati sutuacija, to garso urzgimu nepavadinsi, tiesiog baimės, nepasitenkinimo išreiškimas. Bet va kaip su tuo kovoti.
Na, jeigu atvirai, nieko gero ir nedaro. Prieš tai, porą mėnesių atgal buvo skatinamas taip elgtis, "čiupk čiupk" ir su rankom paspaudžia. Dabar ir supyksta, ir draudžia, bet šuo žino, kad tėtis nieko nepadarys, tikisi kažkokios paguodos iš jo pusės. Žiūrint kokia situacija, kartais kantrybė trūksta ir prispaudžiu, pakratau stipriai, o anas kai išsišiepia, rankovę kramto. Ne kartą teiravausi dresuotojo nuo ko čia kyla, bet atsakymas buvo, prispausti prie žemės.
Na tai kaip ir rašiau... Silpnoji grandis, kurią reikia auklėti - tėtis
Šiaip... mano šuo irgi labai reiškia draugiškumą ir net nuolankumą žmonėms, kurie vyresni už mane ir kuriuos aš gerbiu bei jų klausau... Na bet manęs neparduoda
Čia jam grįžta vadas namo ir jis gerinasi prie jo. Gal suveiktų vaidmenų žaidimas prieš šunį?
Čia gal jau visiškai nusiprimityvinu, bet... juk tėtis pirmas gauna maistą prie stalo, taip?
O ir šiaip daugelyje tradicinių šeimų vyro vaidmuo, pripažinkime, išskirtinis. Jis pirmas sėda prie stalo, pirmas valgo, jam kalbant kiti tyli ir pan. O moteris paskui stebisi, kad va, ji šeria, vedžioja, užsiiminėja, o šuo vis tiek tik vyro klauso
Biški feminizmo ne į temą