Šuniuko auginimas ir auklėjimas

Ir nesakau, kad žinau daugiau, galiu ir klysti, bet iš to ką ji pasako gaujos principų nematyti, tai

Abejoju, ar zmogus, sugebantis i naujus namus atiduoti ne jaunesnius nei 3 men, socializuotus, tvarkos ismokytus suniukus, nieko nesuprastu apie lyderyste.

Nu taip, mama tik ir mėto iš guolio savo šuniukus, kai jie cypia...

Apskritai tai daugelį žmonių kamuoja stipri paranoja, kad jais yra "manipuliuojama". Taip ir matau, kaip sėdi 2 mėn šuniukas, atplėštas nuo mamos, nuo brolių/seserų, ir kuria planą, kaip čia sumanipuliavus ir privertus šeimininką ką nors daryti...

manjana, pvz., mano šuniukas labai mėgsta apsimetinėti ir manipuliuoti. Tik jam nelabai pavyksta su manim
Elementarūs pavyzdžiai- šuo lengvai bumptelėjo snukiu į lovą. Apsižvalgė, ar kas nors žiūri, ir pradėjo gailiai inkšti šlubuodamas. Pamatė, kad niekas dėmesio nekreipia- nubėgo be jokių skausmo požymių... Tai kaip jūs tai pavadinsit? Grynai gi dėmesio, užuojautos norėjo. Negavo ir tiek to...
Kitas- uždarau jį į narvą miegui. Pavargęs žiauriai, akys merkiasi, bet narve sėdėt nenori. Kaukia kaip skerdžiamas, kol kas nors kambaryje yra ir į jį žiūri. Lieka kambary vienas- sėdi sau ramiai... Tik ateina, vėl klykt pradeda... Tada pavargsta ir užmiega.
Iš kitų žmonių patirties- vienas, jau suaugęs haskis prieš varžybas nei iš šio, nei iš to pradėjo šlubuoti. Tą kartą varžybose nedalyvavo. Atvažiuoja namo- išlekia iš mašinos visus "skausmus" pamiršęs. Vat taip ir išvengė darbo

Manau tokių pavyzdžių beveik kiekvienas galim rasti. Išmoksta triukų jie per gyvenimą, bet ar 2 mėn. šuniukas jau gali tai mokėti?

Na jei jums disciplina yra vien tik smurtas, tai aš to nenorėjau pasakyti. Dviejų mėnesių pupsikus mamytės ir už pakarpos pačiumpa ir galime matyti kaip skiria bežaidžiančius - besipešančius, bei tikrai ne kartą yra tekę matyti, kaip priverčia ant žemės priglusti parodant kieno viršus.

Manau, kad toks pavyzdys kaip cypimas yra gan geras manipuliavimui. Priklausomai nuo to kaip elgsis šeimininkas. Jei šuniukas cypia ir šeimininkas ateina jį glostyti myluoti ir panašiai, tai tada šuniukui atrodo jog toks jo elgiasys iššaukia malonumą - juk šeimininkas jį taip paskatina

Viskas turi įvairių atspalvių, kurių internetu ne visada ir nupasakosi. Ką turėjo galvoje ir parašė Seterių_mama, tai nėra tas paprasčiausias - šuniukas sucypė, aš atėjau.

Teisingai Užtat ir sakiau, kad galiu ir klysti. Bet iš pirmo žvilgsnio taip atrodo.

Aš saviškį atsivežiau 3 mėnesių. Tai nuo pat pradžių bando jis vis ką nors naujo sugalvot

Ai, bet gi ne ta esmė... Manau, pagrindinė diskusija kilo dėl skirtingo auklėjimo suvokimo- aš už pozityvų skatinimą, tačiau su mano šunimi kartais be fizinio kontakto tiesiog neišeina. Pvz., maniškis turi gilų medžioklės instinktą, tad kai pamato stirną ar voverę- niekas jam nebesvarbu, nei skanukai prieš nosį, nei komandos, nei pakeltas balso tonas, truktelėjimas už pavadžio, niekas. Kas belieka... Baksteliu į pašonę pirštu, atitraukiu dėmesį, sudrausiminu, tai apsiramina. Kiti būdai tiesiog neveikia. Aišku, ne visiems šunims to reikia ir ne visi tai gerai toleruoja. Aš ne už smurtą, tačiau už kad ir fizinį sudrausiminimą, kada to tikrai reikia, tinkamu laiku, tinkamom, apskaičiuotom ir tam šuniui pritaikytom priemonėm. Ar tai būtų suaugęs šuo, ar visai mažas šuniukas.

Tik parsivežus pirmąją naktį tikrai galima sakyti miegojom kartu, šalia savo lovos patiesiau rankšluosčių ir pastoviai nuleidus ranką gulėjau. Suprantu, kad ką tik atskirtą šuniuką reikia "palepinti". Bet dabar jis gi jau pora savaičių, duodasi po namus kaip lenktynininkas, apsipratęs. Pradedu mokinti disciplinos, noriu paklusnaus šuns. Nu nespardau ir nestaugiu ant jo pastoviai Bet manau jau nuo pat pradžių reikia įvedinėti taisykles, kad į lovą negalima. O ne tai kad, galima, kol jis mažas, paskui jau nebegalės Šilumos ir meilės gauna daug, jau paprato, kad vakare sėdžiu ant grindų, o jis atėjęs galvą padeda ant kojų ir užmiega

Aš pasiskaičius daugumos postus supratau vieną dalyką - daugelis čia rašančių išmano kas yra hierarchija ir suvokia socialinės grupės(gaujos) tarpusavio bendravimo principus. Tai yra gerai. Bet kas mane nuliūdino, tai daugumai atrodo, kad norint tapti lyderiu ir išlaikyti šią poziciją reikia šunį purtyt, dusint, žemint ir kitaip BAUSTI. T.y, kad lyderiu tampama tik dominuojant. Bet tai yra labai klaidingas požiūris. Gaujos bendravimo principų suvokimas duoda žinojimą, vienokios ar kitokios šuns elgsenos paaiškinimą, bet tai nereiškia, kad mes žmonės-protingi sutvėrimai kiekvienoj kasdieninėj situacijoj turim nusileisti iki šuns lygio ir kiekvieno elementaraus buitinio konflikto atveju naudoti jėgą ir smurtą! Tai gal tada reikia apsigaubti laukinio žvėries kailiu, griebt vėzdą į rankas ir pirmyn į urvus, atgal į akmens amžių?
Tikras lyderis pirmiausia yra tas, kuriuo 100 proc. pasitikima, kuris yra saugumo garantas, kuris pirmiausia sugeba BENDRAUTI ir aiškiai išdėstyti ir paaiškinti ko jis nori ir tikisi.. Deja pasiskaičius daugelį komentarų susidaro įspūdis(galbūt klaidingas, nežinau), kad šunų šeimininkam galvoje tik disciplina, todėl šunys yra dusinami, jiems nuolatos sakoma NE, NEGALIMA, FU, tačiau nepaaiškinama, kaip reikia elgtis, kas yra gerai, kokia elgsena yra pageidautina.. Despotas ir tironas tai ne tas pats kas lyderis. Silpnesnės psichikos šuo nuolatos engiamas ir dusinamas užsidaro savyje ir visiškai nustoja džiaugtis ir domėtis aplinka, stiprios psichikos šuo tokiu atveju pasidaro dar vriednesnis ir aršesnis, nes jis iš prigimties yra nelinkęs pasiduoti ir jis kovoja su šeimininku, nes tas savo "disciplina" sukuria nuolatinį konfliktą.

Seterių_mama, nesutirštinkit taip spalvų. Jau nuo zay komentaro, kad skirtingiems šunims skirtinga disciplina tinka tai pastebėjau. Man atrodo, jūs ne taip suprantat, ką kiti nori pasakyti. Kur jūs radot, kad šunys yra visada mušami, baudžiami, norint parodyti savo viršų? Juk taip nėra.

"Bet kas mane nuliūdino, tai daugumai atrodo, kad norint tapti lyderiu ir išlaikyti šią poziciją reikia šunį purtyt, dusint, žemint ir kitaip BAUSTI."

Nu niekas taip nerašo. Aš baudžiu šunį apskritai tik išskirtiniais atvejais, kai į pozityvų skatinimą ir kitas priemones jis tiesiog nebereaguoja. Ir kitiems tai siūlau tada, kai kitos priemonės nepadeda. Juk kartais tai dar ir nuo šuns veislės priklauso, kaip reikia su juo elgtis. Mano sibiro haskis- baisiai užsispyręs ir nepriklausomas, tad kartais nori nenori reikia jo dėmesį atitraukti fiziniu kontaktu (ne mušimu!) arba parodyti, kad jei 10 sykių neklausai ir nereaguoji, kas tau sakoma, būsi nubaustas. Jei šuo bando savo galimybių ribais, reikia jas ir parodyti.
Niekas gi nemuša šunų per pusryčius, pietus ir vakarienę, be priežasties ir t.t. Apskritai dar niekur šiame forume neteko matyti, kad žmonės patartų savo šunis skriausti.