http://www.vsv.lt/mo...inimas/578.htmlAnkstyvo papildomo maitinimo žalaAnkstyvas papildomų produktų davimas kūdikiui yra rizikingas net keliais aspektais: psichomotorinio vystymosi, mitybos ir imunologiniu. Papildomo maisto, duodamo jaunesniems nei šešių mėnesių kūdikiams, mitybinė vertė dažnai būna menkesnė nei motinos pieno. Prieš pradedant duoti kietą maistą šaukšteliu, kūdikis neabejotinai tur mokėti kramtyti ir nuriti. Tai lyg tąsa įgimto pirmo sugebėjimo čiulpti ir nuryti. Sugebėjimas kramtyti atsiranda bręstant nervų sistemai, palaipsniui mokantis šio judesio bei stimuliuojant burnoje esančius receptorius. Labai svarbus čia ir maisto skonis, kvapas, išvaizda.
Didelis ankstyvo papildomo maitinimo trūkumas yra tai, jog su maistu kūdikis gauna daug valgomosios druskos. Kūdikių inkstai dar nepakankamai subrendę, todėl nesugeba išskirti didesnio natrio kiekio. Žindomas kūdikis per dieną gauna tokį valgomosios druskos kiekį, kuris atitinka 1 mmol Na/kg. Motinos piene yra 6-7 mmol/l natrio. Šis kiekis padidėja 3-4 kartus, jei duodami neadaptuoti mišiniai ir 10 kartų, kai valgomi įvairūs kiti papildomi maisto produktai. Amerikos pediatrijos akademijos Mitybos komitetas teigia, kad per didelis valgomosios druskos vartojimas kūdikystėje yra susijęs su hipertenzinės ligos atsiradimu suaugus, nors negalima atmesti ir svarbių genetinių bei aplinkos faktorių.
Daugelis mokslininkų įrodė, jog ankstyvas papildomų produktų davimas ir neilga žindymo trukmė nulemia nutukimo atsiradimą vyresniame amžiuje. Koronarinės aterosklerozės atsiradimo priežasčių, daugelio mokslinkų nuomone, taip pat reikėtų ieškoti netaisyklingojemityboje kūdikystėje, kuomet su papildomais maisto produktais gaunamas didesnis cholesterolio, baltymų, angliavandenių bei sočiųjų riebiųjų rūgščių kiekis.
Didelis cukraus kiekis esantis papildomuose maisto produktuose taip pat nepageidautinas, nes skatina dantų ėduonies atsiradimą.
Pastaraisiais metais labai pagausėjo alerginių ligų tarp vaikų ir suaugusių. Nors sunku įrodyti tiesioginį papildomų produktų poveikį alerginių ligų plitimui, tačiau reikia atminti, kad karvės pienas yra dažniausias maisto alergenas, o pramoniniu būdu pagamintuos produktuose gausu emulgatorių, stabilizatorių, konservantų, maistinių dažų, teršalų, atsirandančių gamybos proceso eigoje, daržovių ir vaisių trašų derivatų, gyvulinių pašarų teršalų likučių, kurie gali sukelti tiek toksines (priklausančias nuo didesnio suvartoto produkto kiekio), tiek ir netoksines (imunologiškai nulemtas) rekcijas.
