Negalinčios tureti vaikų

#61
QUOTE(Busta @ 2006 07 26, 01:34)
pastojau du kartus, abu nenorėjo vystytis... Ir nė už ką patys nenorėjo išeiti, teko daryt abrazijas verysad.gif  jausmas, lyg širdį išplėštų... užtat ir rieda ašaros naktimis, kai dienomis lūpos šypsosi...
Nuo to, kad gali nesunkiai pastoti, nė kiek ne lengviau, kai siela plyšta pusiau... Kai myli juos, kai jų dar net nėra, kai kiekviena nėštumo diena kaip šventė, bet ateina diena, kai sukausto stingstantis skausmas, kai buvęs nerimas patvirtinamas, kai tave padaro eiline statistine medicinine nesėkme...

užsikaukiau kaip šuo šią nemigo naktį... sorry...

Man atrodo, kad nei viena mama realiai neuprastu tokiu situaciju... ir toms vargusioms kad pastotu, tik ivykus stebuklui kazkas pasidaro. vakar kai buvau pas gydytoja, skambino sunkiai pastojusi nescioji, guodesi, kad pilva skauda, o kai gydytoja pasake, kad reikia arba greit varyt i ligonine arba persileidimas, isdriso pasakyti, kad 3-4 dienu biliotenis per daug, ir dar pagalvos iki rytojaus. vos nepradejau vietojbliaut, kaip neatsakingai elgiamasi, o as jei tureciau galimybe pajausti vaikeli pilve, jauciu apskritai gyvenciau kaip sveikuole, kiekvienakart atsizvelgciau tik i kudikio poreikius, kad tik butu sveikas, kad tik butu.....
Atsakyti
#62
QUOTE(Busta @ 2006 07 26, 01:34)
pastojau du kartus, abu nenorėjo vystytis... Ir nė už ką patys nenorėjo išeiti, teko daryt abrazijas verysad.gif  jausmas, lyg širdį išplėštų... užtat ir rieda ašaros naktimis, kai dienomis lūpos šypsosi...
Nuo to, kad gali nesunkiai pastoti, nė kiek ne lengviau, kai siela plyšta pusiau... Kai myli juos, kai jų dar net nėra, kai kiekviena nėštumo diena kaip šventė, bet ateina diena, kai sukausto stingstantis skausmas, kai buvęs nerimas patvirtinamas, kai tave padaro eiline statistine medicinine nesėkme...

užsikaukiau kaip šuo šią nemigo naktį... sorry...

cray.gif cray.gif cray.gif cray.gif cray.gif cray.gif cray.gif
Atsakyti
#63
Graudu skaityti,vis užeinu čia cray.gif cray.gif cray.gif
Manęs turbūt laukia nemigos naktis unsure.gif ,užėjo savęs gailėjimosi sindromas verysad.gif
Atsakyti
#64
Merginos, kaip aš jus suprantu, dabar pati skaitau - ir graudinuos, nes aš irgi turiu bėdą, kad niekaip nepavyksra prisišaukti savo leliuko sad.gif Gegužės pabaigoj man buvo atlikta laporoskopija, tai vis dar tikiuosi, ir stengiuos neprarasti vilties...
O aplinkiniai yra žiaurūs - tai mums taip pat teko patirti ne kartą.Kiti gal ir nenorėdami, iskaudina taip, kad paskui ilgai ant širdelės negera būna... sad.gif
Atsakyti
#65
QUOTE(Veronika @ 2006 01 25, 21:15)
Bevaikei šeimai lengviausia patarti-juk tiek daug  vaikų namuose, juk tai būtų geriausias problemos sprendimas.Bet juk įsivaikinti gali ir jau savo vaikų turinčios šeimos!
Gal ir skambės egoistiškai, bet aš noriu SAVO vaiko, savo kūno ir kraujo.


Skaudu užklysti čia pas jus... , lyg kaltės jausmas, kodėl aš galiu turėti vaikų , o kitos ne........

Kiekvienos šeimos teisė rinktis, nesvarbu ar ji turėtų vaikų ar ne. Kartais sprendimas prisiimti atsakomybę už svetimą vaiką taip pat atneša begalinio džiaugsmo ...
Aš pati mąsčiau prisiimti globoti mažą be galo nuostabią mergaičiukę iš vaikų namų , nors ir auginu savus... Ačiū dievui mažylė dabar turi naujus nuostabius tėvus wub.gif

Sėkmės Jums Visoms , ir svarbiausia , niekada nepraraskite vilties mirksiukas.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Zvaigzdziuke: 02 rugpjūčio 2006 - 18:57
#66
kažkaip norisi pirma mėginti susilaukti savo mažylio, o tada jau galima galvoti ir apie įsivaikinimą...
Atsakyti
#67
QUOTE(Šypsenėlė24 @ 2006 08 02, 20:50)
kažkaip norisi pirma mėginti susilaukti savo mažylio, o tada jau galima galvoti ir apie įsivaikinimą...

As nezinau ar galeciau pamilti svetima vaika, nes sirdis taip troksta savojo, nuo be galo mylimo vyro verysad.gif
Atsakyti
#68
QUOTE(philipuks @ 2006 08 17, 21:23)
As nezinau ar galeciau pamilti svetima vaika, nes sirdis taip troksta savojo, nuo be galo mylimo vyro verysad.gif


Taip, tai tikriausiai sunku gali būti...Aš kol kas negalvoju dar apie tokį variantą, kažkaip vis tikiuosi turėti savo lelytę nestuke.gif Bet šiandien ir vėl eilinį kartą sulaukiau mmm, tai taip liūdna ir negera ant širdelės... unsure.gif
Atsakyti
#69
QUOTE(zigzag @ 2005 11 07, 21:12)
Žinau, ką tai reiškia. Bet mano patirtis gal ką paguos, o gal kam suteiks vilties. Po vestuvių mes su vyru nutarėme, kad vaikelį planuosime bent po kokių trejų metų. Tačiau nepraėjus nė metams ėmė dažnėti klausimai, kada gi gandrai aplankys? Vyro giminė nejuokais susirūpino, kad vaikų vis nėra. Net daktarus pradėjo siūlyti. Ir aš taip pradėjau norėti vaiko, o jo kaip nebuvo, taip nebuvo. Visos mintys buvo tik apie jį, daugiau niekas nerūpėjo. Laikas ėjo, ir aš tikrai pradėjau galvoti, kad man kažkas negerai, kad tikrai reikia kreiptis į gydytojus. Bet nieko nedariau, tik laukiau. Ir vienąkart man į rankas pateko kažkoks straipsnis, kuriame rašė, jog jeigu moteris nepaprastai trokšta vaiko, tai gaminasi kažkoks hormonas, neleidžiantis jai pastoti. Labai nesigilindama į to straipsnio logiškumą įsikibau minties, kad turiu nustoti norėti vaiko. Susitaikyti su mintimis, kad jo nebus. Tai nebuvo paprasta, bet ... Ir tada, kai iš tikrųjų nebelaukiau (na, iš tiesų širdies kampelyje ta viltis visada ruseno), kai jau buvau pradėjusi mąstyti apie įvaikinimą, pajutau, kad esu nėščia. Gimė sūnus. O paskui ir dukra.


kažką panašaus patyrėm. Kai jau susitaikėm su mintimis, jog nėra tai nėra, ir nereik, bet TIKRAI susitaikėm, tai ir atėjo ta džiugi žinia.

Kaip aš jums linkiu sulaukti tos žinios wub.gif Patyriau tuos širdies skausmus ir tuštybės jausmą. Patyriau...

Dėl patarimų įsivaikinti, ar globoti... Neįsivaizduoja turbūt žmonės, kaip atsakinga yra priimti tokį sprendimą. Ką ten sprendimą.. Juk SVETIMĄ vaiką reikėtų auginti, o aplinkiniai tai tik ir komentuotų...
Savo du paauginau, jau galiu ir pagalvoti apie svetimą vaiką šeimoje. Stažo jau turiu, jau truputį pažįstu vaikų psichologiją..
šiaip tai lengviausia yra šaipytis ir dalinti patarimus...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo naitas: 21 spalio 2006 - 23:43
#70
QUOTE(naitas @ 2006 10 22, 01:31)
kažką panašaus patyrėm. Kai jau susitaikėm su mintimis, jog nėra tai nėra, ir nereik, bet TIKRAI susitaikėm, tai ir atėjo ta džiugi žinia.

Kaip aš jums linkiu sulaukti tos žinios wub.gif Patyriau tuos širdies skausmus ir tuštybės jausmą. Patyriau...

Dėl patarimų įsivaikinti, ar globoti... Neįsivaizduoja turbūt žmonės, kaip atsakinga yra priimti tokį sprendimą. Ką ten sprendimą.. Juk SVETIMĄ vaiką reikėtų auginti, o aplinkiniai tai tik ir komentuotų...
Savo du paauginau, jau galiu ir pagalvoti apie svetimą vaiką šeimoje. Stažo jau turiu, jau truputį pažįstu vaikų psichologiją..
šiaip tai lengviausia yra šaipytis ir dalinti patarimus...


kaip šaunu, kai paskaitai tokių užkrečiančių pavyzdžių, tada tikrai pradedi galvoti, kad stebuklų būna, tik telieka sulaukti savo eilės wub.gif
Atsakyti
#71
QUOTE(Šypsenėlė24 @ 2006 08 26, 23:48)
Taip, tai tikriausiai sunku gali būti...Aš kol kas negalvoju dar apie tokį variantą, kažkaip vis tikiuosi turėti savo lelytę nestuke.gif Bet šiandien ir vėl eilinį kartą sulaukiau mmm, tai taip liūdna ir negera ant širdelės... unsure.gif

Svarbiausia nepraraskite vilties biggrin.gif Daktarai labai daznai klysta. Svarbiausia labai tiketi,noreti ir tai butinai ivyks 4u.gif
Atsakyti
#72
Labukas 4u.gif ašpirmą kartą pas jus užsukau,bet tema labai ir skaudžiai žinoma.Gal man geriau aš turiu sūnų tokį 5 metų pasiutusį uraganą ,kuris per dieną sugeba ir ragus įsitaisyti ir dūksta dūksta.Jo susilaukiau sunkiai ir nėštumas buvo sunkus.Pastojau po 2 dviejų stimuliacijų ir kai jau nebelaukiau.Dabar situacija ta pati verysad.gif reikia to vaikelio skauda širdis iki kraujo atrodo.Laukiasi mano draugė,bet su ja bendrauti negaliu nes bijau savęs doh.gif nežinau ar galėčiau matyti jos pilvuka.Aš suprantu,kad jums gali pasirodyti kvaila čia rašyti kur kalbate jūs MOTERYS kurioms skauda labiau negu man verysad.gif ,bet ir niekas nesupras labiau negu JŪS.Tik noriu pasakyti,kad stebuklai vyksta tada kai jau jų nebelauki.Jūs butinai susilauksite stebukliukų.Kas kalba apie įvaikinimą tas nežino ką reiškia kaukti šunimi,kai ateina mm.Atrodo išsiplėštum širdį,kad tik taip nebeskaudėtų.
Atsakyti