Negalinčios tureti vaikų

Dieve, dieve....Skaitau šias istorijas ir toks siaubas apima, kai pagalvoji, kad kažkas neteko savo vaikelio... Nu nesuvokiama sveiku protu kas čia per jausmas, kol nepatisi, aišku, bet neduok tu dieve, tėvams, pajusti ką tai reiškia. Jaučiu, kad tikrai stogelis visiškai nuvažiuotų. Man vien nuo tokios minties ašaros susikaupia, veju mintis šalin, nes neitų taip paprastai nusiraminti. Man didžiausias siaubas pasaulyje koks tik gali būti- netekti savo vaiko...

čia yra visa ko esmė, pradžių pradžia irpagrindas. Yra net patarlė : "tik Die suveda du žmones, kad jiems gimtų vaikas". Su pirmu vyru 5 metus negalėjom susilaukti, o su dabartiniu - po 2 savaičių nunešėm pareiškimus, nes ... laukiausi.
Tikrai, padės tik Tikėjimas, Meilė ir Viltis. Tad melskitės, tikėkit! Viskam Die valia. Vaikai - tai stebuklas. O žmogus yra per mažas daryti stebuklus

[quote=G.Persija,2008 05 23, 20:36]
čia yra visa ko esmė, pradžių pradžia irpagrindas. Yra net patarlė : "tik Die suveda du žmones, kad jiems gimtų vaikas". Su pirmu vyru 5 metus negalėjom susilaukti, o su dabartiniu - po 2 savaičių nunešėm pareiškimus, nes ... laukiausi.

Girdėjau, kai kelios medikės apie tai kalbėjo, kad pora negali susilaukti vaikų, nors, kai abu tiria- lyg ir viskas gerai, turėtų pastoti, bet kai tik sueina į krūva- na nėra tų vaikų ir viskas. Jos sakė, jog yra kažkoks nesuderinamumas ir nieko čia nepadarysi. Minėjo kelis atvejus, kai pakeitus partnerį- sėkmingai pastojo Oi ta gamta gamta... Kiek vis dėlto mus supa paslapčių

aisku lengva pasakyti neklausyk nesamoniu...as atsimenu nuvaziavau pas gimines i kaima (po vestuviu buvo praeje puse metu), o pastoti negalejau metus su virs. Tai gimines pradejo juoktis akivaizdziai, sako oi mes tai jau seniai su pilvais vaiksciojom, o kur tavasis??atsimenu nubegau i kampa ir verkiu. Zmoniu liezuviai plaka ka tik gali.
As tikejau Dievu, meldziausi ir prasiau, kad atsiustu man maza vaikeli...daktares prognoze buvo irgi negailestinga: greiciausiai endometrioze...Galvojau nuo proto nusoksiu...Buvau jauna (25 metai). O dabar turiu maza maza sprotuka:) maza mergyte...kuria be galo myliu!!
Is visos sirdies uzjauciu mamas...praradusias savo angelelius...Vakar vakare skaiciau apie Karolyte, tai Dieve...nakti negalejau niekaip uzmigti...man tiesiosg baisu pagalvoti, ka jaute ir jaucia mama...stiprybes ir Dievo palaimos...

[quote=PMS,2008 04 15, 13:09]
Dieve, dieve....Skaitau šias istorijas ir toks siaubas apima, kai pagalvoji, kad kažkas neteko savo vaikelio... Nu nesuvokiama sveiku protu kas čia per jausmas, kol nepatisi, aišku, bet neduok tu dieve, tėvams, pajusti ką tai reiškia. Jaučiu, kad tikrai stogelis visiškai nuvažiuotų. Man vien nuo tokios minties ašaros susikaupia, veju mintis šalin, nes neitų taip paprastai nusiraminti. Man didžiausias siaubas pasaulyje koks tik gali būti- netekti savo vaiko...
[/quot
tikrai protingai parasei, kad tai nesuvokiama sveiku protu.
Kai buvau paaugle, mire mano vaikystes drauge (kuriai buvo 13 metu). Atsimenu kaip siandien atejo jos mama su kita kaimyne paprasyti pinigeliu...sako Ginute mire (AtA)....as tada mokiaus. Neisgirdau gerai, nes buvau kitame kambaryje. Paskui dar karta pasake, atbegau visu greiciu is kito kambario, ziuriu jos mama stovi...i zmogu nepanasi. Zodzio neprataria...jauciau jos skausma, palaikiau ta moteri kiek galejau...Pamenu eidavom abi pasivaikscioti, tai kalbindavau ja, stengdavaus nukreiptii tema, bet vistiek sugrizdavome ties Ginute...ji buvo labai gera mergyte! visada linksma, paslaugi, draugiska...JOs netektis pribloske visus kaimynus...
Dar pikti liezuviai lojo, kad jos mama dega zvakes naktimis...turbut jai kvakst ir pan. o as atrezdavau: na ir kas cia blogo?! mamai ji niekada nebus mirusi. O be to jums patiems turbut kvakst!
Skausmas ta moteri tiek buvo ir yra uzvaldes, kad negalima suprasti sveiku protu....Ji susipazino su geru vyru, kuris turi tokio pat amziaus mergyte...atsimenu kai susitikdavom, ji sakydavo: Vat man Ginute ta mergaite primena...bet ji vistiek ne Ginute...ji nera tokia gera, issisoka visada, nieko neina pasakyti...
Karta ji pasake man: cia maneturbut Dievas baudzia uz tai, ka as esu padariusi...sakau ka jus padariusi, kad jus tokia gera moteris. Sako esu seima isardziusi, o vyro, kuri nuvioliojau zmona mane tiek keike! Sakau baikit nesamone...jums gal tik taip atrodo.
Beje, mano mociute tecio(AtA ) mama per du metus prarado...du savo sunus ir vyra...

Karta ji pasake man: cia maneturbut Dievas baudzia uz tai, ka as esu padariusi...sakau ka jus padariusi, kad jus tokia gera moteris. Sako esu seima isardziusi, o vyro, kuri nuvioliojau zmona mane tiek keike! Sakau baikit nesamone...jums gal tik taip atrodo.
Beje, mano mociute tecio(AtA ) mama per du metus prarado...du savo sunus ir vyra...
[/quote]

Tenka išgirsti apie prakeikimus, kažkokius užkalbėjimus ir pan., baisu pagalvoti, kad tai tikrai tiesa Kai labai žmonėms nesiseka, esu girdėjusi kaip sako: "Kiba už tave kas mišias užpirkę..."
Nu siaubas vienu žodžiu

Uzkalbeta as, ar prakeikta, koks jau skirtumas is tiesu, prakeike mane turbut vos mano pacios mama laukesi... Netelpa siandien skausmas sirdy... Turbut isties zmogui negali taip nesisekti... Na, stengiuosi visada paprastuose dalykuose izvelgti kazka puikaus, grazaus, juk mokykla, universiteta baigiau puikiai, visuose dalykuose ir darbuose sekasi gerai, bet ten, kur noriu ramybes... senka jegos, entuziazmas... viskas gal ir butu gerai, turiu tevus, kuriu nekeisciau i jokius kitus, vyra, kuris labai geras... deja, esu nelaiminga... as labai noriu vaikelio, tiesa, mergytes, sapnuojasi, vaidenasi ji man, bet, neateina... Galbut tai mediciniskai isprendziama, ziema planuojama operacija, bet pastaruoju metu manau, kad taip gali buti del to, kad vyras nesaziningai elgiasi su savo pirmu vaikeliu... deja, si tema yra uzdrausta, nesprendziama, nors, tiesa, buvo pokalbis ir vyras pazadejo, kad stengsis pakeisti situacija... Svarbiausia, kad nuo pat pradziu as ji nuolat kalbinau bendrauti su vaiku, remti ji, o jis, ar del jaunatvisko uzsispyrimo, nesuvokimo, neatsakingumo... Dabar, turbut esu baudziama del jo tokio elgesio... Jis vyras, jis nesupranta, o as kasnakt uzmiegu galvodama apie savo vaikeli, akyse matau savo mazyles veiduka... Gali kaltinti ka nori dabar, as ir norejau kitokio gyvenimo... Gal viskas ir bus, tik as tokia pavargusi...

Tiesa, esu isitikinusi, kad jei kazkas ir prakeike ka, pats yra ne ka laimingesnis, o prakeikimas viena diena grizta bumerangu...

sveika,
jokiu būdu nekaltink savęs
nereikia nieko kaltinti, todėl, kad nėra ką apkaltinti....
nebent gamtą motinėlę............
prisigalvoti galima visko ir daug įvairiausių dalykų kodėl man ir t.t.,
bet, patikėk, nereikia...
tik dar labiau apsunkinsi save ir savo gyvenimą tokiomis mintimis...
geriau mėginkit spręsti problemas su gydytojų pagalba, kreipkis į specialistus,
tik negaišk laiko su eiliniais ginekol.
sėkmės jums
turi būti stipri

Dekui... Labai tikiuosi, kad viskas greitai issispres ir visos problemos dings... Labiausiai dziugina vyro pasikeitimas, visgi, gerumu i gera tikrai atsilyginama...
Papildyta:


O gal gali pasakyti siandien, kokia tai buvo problema su pirmuoju, del to issiskyrete?

Sveikos, merginos. Radau šią temą ir nutariau pasisakyti.
Buvo momentas, kai gyvenau su vienu vyru ir nesusilaukėme vaikų. Jausmas-nekoks, puikiai suprantu kaip jaučiasi moteris...
Ištekėjau už kito vyro. Ir susilaukėme vaikučio...sergančio nepagydoma liga...
Noriu pasakyti tik tiek: džiaukitės tuo momentu, kuriame dabar esate ir pagalvokite, kad jūsų esmė šioje žemėje visai kita, pagalvokite, ką grazaus galite padaryti gyvenime sau ir kitiems