Nenoriu jo prarasti, taciau negaliu buti savanaude ir laikytis ji isikibusi, kada negaliu padovanoti jam 
Moteriai mirtis yra prarasti kudiki, taciau tokia pati mirtis sirdyje kai negali jo susilaukti. 
Sukuriau sia tema moterims, kurios negali susilaukti savo angelelio. Pasidalinkime savo skausmu ir liudesiu. As jau du metai kaip negaliu pastoti, neaiskus nevaisingumas, nevyksta ovuliacija. Labai skaudu ziureti i savo vyra, kai kaskart ateina mm, o jis su tokia viltimi laukia. Turiu vaika nuo kito vyro, tad labai didele sirdgela matyti mylima zmogu, kurio negali padaryti laimingo. Visada galvoju-uz ka gi tokia bausme Nenoriu jo prarasti, taciau negaliu buti savanaude ir laikytis ji isikibusi, kada negaliu padovanoti jam Moteriai mirtis yra prarasti kudiki, taciau tokia pati mirtis sirdyje kai negali jo susilaukti.
Nenoriu jo prarasti, taciau negaliu buti savanaude ir laikytis ji isikibusi, kada negaliu padovanoti jam Moteriai mirtis yra prarasti kudiki, taciau tokia pati mirtis sirdyje kai negali jo susilaukti.
QUOTE(philipuks @ 2005 11 03, 08:33)
Sukuriau sia tema moterims, kurios negali susilaukti savo angelelio. Pasidalinkime savo skausmu ir liudesiu. As jau du metai kaip negaliu pastoti, neaiskus nevaisingumas, nevyksta ovuliacija. Labai skaudu ziureti i savo vyra, kai kaskart ateina mm, o jis su tokia viltimi laukia. Turiu vaika nuo kito vyro, tad labai didele sirdgela matyti mylima zmogu, kurio negali padaryti laimingo. Visada galvoju-uz ka gi tokia bausme Nenoriu jo prarasti, taciau negaliu buti savanaude ir laikytis ji isikibusi, kada negaliu padovanoti jam Moteriai mirtis yra prarasti kudiki, taciau tokia pati mirtis sirdyje kai negali jo susilaukti.
Nenoriu jo prarasti, taciau negaliu buti savanaude ir laikytis ji isikibusi, kada negaliu padovanoti jam Moteriai mirtis yra prarasti kudiki, taciau tokia pati mirtis sirdyje kai negali jo susilaukti. labai tave suprantu....mes turim leliuka bet antram galimybes nera....o kodel tu negali pastot?gal ne tu?
QUOTE(philipuks @ 2005 11 03, 08:33)
Sukuriau sia tema moterims, kurios negali susilaukti savo angelelio. Pasidalinkime savo skausmu ir liudesiu. As jau du metai kaip negaliu pastoti, neaiskus nevaisingumas, nevyksta ovuliacija. Labai skaudu ziureti i savo vyra, kai kaskart ateina mm, o jis su tokia viltimi laukia. Turiu vaika nuo kito vyro, tad labai didele sirdgela matyti mylima zmogu, kurio negali padaryti laimingo. Visada galvoju-uz ka gi tokia bausme Nenoriu jo prarasti, taciau negaliu buti savanaude ir laikytis ji isikibusi, kada negaliu padovanoti jam Moteriai mirtis yra prarasti kudiki, taciau tokia pati mirtis sirdyje kai negali jo susilaukti.
Nenoriu jo prarasti, taciau negaliu buti savanaude ir laikytis ji isikibusi, kada negaliu padovanoti jam Moteriai mirtis yra prarasti kudiki, taciau tokia pati mirtis sirdyje kai negali jo susilaukti. Bet tu jau turi viena vaikiuka, nesvarbu, kad nuo kito vyro.As tuo tarpu esu visiska bevaike...
Man yra neispasakytai didelis skausmas noreti susilaukti kudikio ir jo negalet tureti...
Kažkas pasakė, kad vaikai yra Dievo dovana. Bet kaip yra skaudu, kai tas dovanas dalina, o tu negauni. Pradedi kaip vaikystėje save kaltinti ir ieškoti, ką ne taip padarei, kad tos dovanos negauni. O kai supranti nieko tokio blogo nepadarius, o dovanos taip ir lieki negavus, tai labai širdį skauda...
QUOTE(philipuks @ 2005 11 03, 07:33)
Sukuriau sia tema moterims, kurios negali susilaukti savo angelelio. Pasidalinkime savo skausmu ir liudesiu. As jau du metai kaip negaliu pastoti, neaiskus nevaisingumas, nevyksta ovuliacija. Labai skaudu ziureti i savo vyra, kai kaskart ateina mm, o jis su tokia viltimi laukia. Turiu vaika nuo kito vyro, tad labai didele sirdgela matyti mylima zmogu, kurio negali padaryti laimingo. Visada galvoju-uz ka gi tokia bausme Nenoriu jo prarasti, taciau negaliu buti savanaude ir laikytis ji isikibusi, kada negaliu padovanoti jam Moteriai mirtis yra prarasti kudiki, taciau tokia pati mirtis sirdyje kai negali jo susilaukti.
Nenoriu jo prarasti, taciau negaliu buti savanaude ir laikytis ji isikibusi, kada negaliu padovanoti jam Moteriai mirtis yra prarasti kudiki, taciau tokia pati mirtis sirdyje kai negali jo susilaukti. neliudek,gal viskas bus gerai,juk turi viena vaikiuka.ar tavo vyras daresi tyrimus del spermos kokybes ir tt?kodel su kitu vyru tu susilaukei vaiko,o su juo neiseina?man kazkodel atrodo kad pas ji gal kas negerai,nors kas cia zino.mes pirma leliu is pirmo kart pasigaminom,o bandem antra daryt 3men nieko neisejo.o ir vaisingas dienas skaiciavau..dabar vel saugomes,nes nusibodo kiekviena kart sulaukus mm depresuot.matyt dar nelaikas i seima naujam zmoguciui ateit
Bet vis dėl to geriau neturėti, negu turėjus, pažinus, išgirdus pirmus žodelius, pradėjus sėsti ant puoduko ir t.t..... jo netekti......
Patikėk.....
Mano labai gera draugė, atėjusi į mano Karolinytės laidotuves pasakė:- žinai, šiuo atveju aš esu laimingesnė, kad negaliu turėti vaikų, nei tu, galėdama, turėjusi, pažinusi, pamilusi, šitiek iškentusi ir staiga netekusi....
Patikėk.....
Mano labai gera draugė, atėjusi į mano Karolinytės laidotuves pasakė:- žinai, šiuo atveju aš esu laimingesnė, kad negaliu turėti vaikų, nei tu, galėdama, turėjusi, pažinusi, pamilusi, šitiek iškentusi ir staiga netekusi....
pazistu viena moteri, kuri gimde 7kartus. 6kartus gimdavo vaikeliai kurie budavo tokie nesveiki, kad is karto mirdavo! 7 mazylis gime sveikas!tad stiprybes! kiekvienam duota sava kancia!tik savo dziaugsmo nereik pamirst!
QUOTE(philipuks @ 2005 11 03, 08:33)
Sukuriau sia tema moterims, kurios negali susilaukti savo angelelio. Pasidalinkime savo skausmu ir liudesiu. As jau du metai kaip negaliu pastoti, neaiskus nevaisingumas, nevyksta ovuliacija. Labai skaudu ziureti i savo vyra, kai kaskart ateina mm, o jis su tokia viltimi laukia. Turiu vaika nuo kito vyro, tad labai didele sirdgela matyti mylima zmogu, kurio negali padaryti laimingo. Visada galvoju-uz ka gi tokia bausme Nenoriu jo prarasti, taciau negaliu buti savanaude ir laikytis ji isikibusi, kada negaliu padovanoti jam Moteriai mirtis yra prarasti kudiki, taciau tokia pati mirtis sirdyje kai negali jo susilaukti.
Nenoriu jo prarasti, taciau negaliu buti savanaude ir laikytis ji isikibusi, kada negaliu padovanoti jam Moteriai mirtis yra prarasti kudiki, taciau tokia pati mirtis sirdyje kai negali jo susilaukti. Žinau, ką tai reiškia. Bet mano patirtis gal ką paguos, o gal kam suteiks vilties. Po vestuvių mes su vyru nutarėme, kad vaikelį planuosime bent po kokių trejų metų. Tačiau nepraėjus nė metams ėmė dažnėti klausimai, kada gi gandrai aplankys? Vyro giminė nejuokais susirūpino, kad vaikų vis nėra. Net daktarus pradėjo siūlyti. Ir aš taip pradėjau norėti vaiko, o jo kaip nebuvo, taip nebuvo. Visos mintys buvo tik apie jį, daugiau niekas nerūpėjo. Laikas ėjo, ir aš tikrai pradėjau galvoti, kad man kažkas negerai, kad tikrai reikia kreiptis į gydytojus. Bet nieko nedariau, tik laukiau. Ir vienąkart man į rankas pateko kažkoks straipsnis, kuriame rašė, jog jeigu moteris nepaprastai trokšta vaiko, tai gaminasi kažkoks hormonas, neleidžiantis jai pastoti. Labai nesigilindama į to straipsnio logiškumą įsikibau minties, kad turiu nustoti norėti vaiko. Susitaikyti su mintimis, kad jo nebus. Tai nebuvo paprasta, bet ... Ir tada, kai iš tikrųjų nebelaukiau (na, iš tiesų širdies kampelyje ta viltis visada ruseno), kai jau buvau pradėjusi mąstyti apie įvaikinimą, pajutau, kad esu nėščia. Gimė sūnus. O paskui ir dukra.
Zigzag,tu tikriausiai teisi,
mudu su vyru laukėm kūdikėlio 10 metų,buvo pūslinė išvisa,vėliau du metai tikrinimosi ir saugotis nepastoti o vėliau gydytojai teigė,kad viskas gerai galiu pastoti,noras labai didelis ,o to vaikelio kaip nėra taip nėra[gal tikrai harmonai]?Metai bėgo,draugės gimdė ir vaikus jau leido į mokyklą,mes pradėjome dairytis įsivaikinti...ir įvyko stebūklas vienuoliktais vedybinio gyvenimo metais gimė sveika ,nuostabi dukrytė
Bet į vaikus kurie palikti kažkieno,kurie nelaukiami ir kurių niekam nereikia negalėjome žiūrėti ir dar po 15 metų tapome globėjais.Auginu šešis vaikus,kai kuriuos nuo metukų,nesu globėja gaunanti algą,vaikus auginu ir myliu kaip savo...Tie pralaukti kūdikio metai tapo dideliu jausmu ,o mūsų vienturtės dukrytės šeima tapo daugiavaike...
Mielosios didelis noras dažniausiai išsipildo,tik reikia rasti kelią į jį,kažkas išgirsta ir įvyksta stebūklas...Tą stebūklą aš patyriau,ir dabar džiaugiuosi ...
mudu su vyru laukėm kūdikėlio 10 metų,buvo pūslinė išvisa,vėliau du metai tikrinimosi ir saugotis nepastoti o vėliau gydytojai teigė,kad viskas gerai galiu pastoti,noras labai didelis ,o to vaikelio kaip nėra taip nėra[gal tikrai harmonai]?Metai bėgo,draugės gimdė ir vaikus jau leido į mokyklą,mes pradėjome dairytis įsivaikinti...ir įvyko stebūklas vienuoliktais vedybinio gyvenimo metais gimė sveika ,nuostabi dukrytė
Bet į vaikus kurie palikti kažkieno,kurie nelaukiami ir kurių niekam nereikia negalėjome žiūrėti ir dar po 15 metų tapome globėjais.Auginu šešis vaikus,kai kuriuos nuo metukų,nesu globėja gaunanti algą,vaikus auginu ir myliu kaip savo...Tie pralaukti kūdikio metai tapo dideliu jausmu ,o mūsų vienturtės dukrytės šeima tapo daugiavaike...
Mielosios didelis noras dažniausiai išsipildo,tik reikia rasti kelią į jį,kažkas išgirsta ir įvyksta stebūklas...Tą stebūklą aš patyriau,ir dabar džiaugiuosi ...
QUOTE(zigzag @ 2005 11 07, 20:12)
Žinau, ką tai reiškia. Bet mano patirtis gal ką paguos, o gal kam suteiks vilties. Po vestuvių mes su vyru nutarėme, kad vaikelį planuosime bent po kokių trejų metų. Tačiau nepraėjus nė metams ėmė dažnėti klausimai, kada gi gandrai aplankys? Vyro giminė nejuokais susirūpino, kad vaikų vis nėra. Net daktarus pradėjo siūlyti. Ir aš taip pradėjau norėti vaiko, o jo kaip nebuvo, taip nebuvo. Visos mintys buvo tik apie jį, daugiau niekas nerūpėjo. Laikas ėjo, ir aš tikrai pradėjau galvoti, kad man kažkas negerai, kad tikrai reikia kreiptis į gydytojus. Bet nieko nedariau, tik laukiau. Ir vienąkart man į rankas pateko kažkoks straipsnis, kuriame rašė, jog jeigu moteris nepaprastai trokšta vaiko, tai gaminasi kažkoks hormonas, neleidžiantis jai pastoti. Labai nesigilindama į to straipsnio logiškumą įsikibau minties, kad turiu nustoti norėti vaiko. Susitaikyti su mintimis, kad jo nebus. Tai nebuvo paprasta, bet ... Ir tada, kai iš tikrųjų nebelaukiau (na, iš tiesų širdies kampelyje ta viltis visada ruseno), kai jau buvau pradėjusi mąstyti apie įvaikinimą, pajutau, kad esu nėščia. Gimė sūnus. O paskui ir dukra.
Gal tu ir teisi.Po vestuvių norėjau užbaigti mokslus ir pagyventi, bet po metų pastojau.Reikėjo mokslus atidėti, bet dabar džiaugiuosi,kad taip lengvai ir greitai.O jei būčiau planavus, tikriausiai daug nervų būčiau praradus.Beje, aš vartojau kontraceptines tabletes ir pastojau, kada jiems reikia, tada jie ir ateina
