Onkologinės ligos 21

O tai kai vėžys atsigauna , pradeda eiti toliau, auga augliai -metastazės.

Aš baigiu sušalti .Ir ne todėl , kad vyras krosnies nekūrena ar lauke šalta.Tiesiog kūno temperatūra 35,8, maxsimum 36.Klausiau dviejų šeimos gydytojų, pakraipė pečiais.


Dabar būsiu bjauri realistė.Negali būti cheminis gydymas amžinas.Jei nuo vėžio pasveikai , tai pasveikai .
Jei jau vėžio lastelės progresuoja leidžiant chemo , tai reiškia , kad jos jau priprato.Ar žinot , kad vėžio lastelės kaipo tokios yra nemirtingos , skirtingai nuo kitų kūno lastelių.Kiek jų chemija užmuša, o kitos jau tampa atsparios ir tada dauginasi nekontroliuojamai.
Kauno klinikų aukštas pareigas einančio vadovo giminaitei irgi buvo nutrauktas cheminis gydymas.O jau jai tikrai darė viską, ką galėjo.Dar mėnesį ją slaugė vyras, iki mirties .Neseniai viena chemoterapiaučių palaidojo tėvą.Dvi mano draugės medikės, taip pat paskutinius mėnesius slaugė mamas namuose, kai gydytojai atsisakė gydyti.
Ar galima tikėtis stebuklo, jei jau pažeisti gyvybiškai svarbūs organai ir jų jau nebegalima operuoti?
Gydytojai tikrai kovoja iki paskutinės minutės.Tai tikrai tiesa, bet jie ne dievai.
Tenka tik susitaikyti su tuo.
Praleisti su tuo žmogumi paskutines dienas, pasikalbėti.
Aš pati labiau už mirtį bijau tų paskutinių dienų.
Atsiprašau jei kam sugadinau nuotaiką.


Aš linkiu visoms sėkmingo gydymosi.
Aš sveikinu visas dabar esančias remisijoje, linkiu , kad tai nebesugrįžtų.
Kurios pradėjot gydymą būkit optimistės ir jums pasiseks.
Pasiseka dvasiškai stipriausiems.
Kol operuoja , pjausto, leidžia chemo ar spinduliuoja Jums sekasi ir tai ką rašiau aukščiau Jums netinka.Aš gyvas pavyzdys , kuri per 4 metus visko gavo po 4-is kartus.

VISADA BŪTINA TIKĖTI STEBUKLU
VISADA

Tai padėk Dieve .

Bet mes esame šios Žemės mirtingieji.

dar kartais sveika klausyti proto balso, tai labai sunku, bet reikia, kaip Adis sake, as jau pati paklausiu gydytojos kada sustot, apie tai labai daug jau snekejom kazkurioj temoj, viena pagrindiniu man istrigusiu fraziu is filosofijos kurso universitete - be mirties nera gyvenimo, kai susirgau ta dar labiau suvokiau, aisku skaudu, aisku baugu, bet jei mano artimui taip nutiktu, as daryciau tai ka Gabija jau surase, va del sito labai pasistengciau

Mamos žinutė: "nori užgesti, bet ir vėl surusena...."

Jus gyde institute ar paciose klinikose? Jei gydetes vienur, kreipkites kitur - gal dar gales kuo padeti.

Sakai... bet koks gyvenimas - gyvenimas?

O Dieve, kaip baisu mamai, nebezinau kartais kuom tiketi, jeigu yra Dievas kodel tiek daug kanciu, jeigu tai likimas, tai kodel jis toks ziaurus, sorry mergaites slogi nuotaika, pirmos sventes be tevelio, buvau kapuose, nes jo gimtadienis neuzilgo, galejau padovanoti tik zvakele ir Angeliuka. Visoms stiprybes, ne kokios cia pas mus nuotaikos pries tokias grazias sventes, o taip noretusi girdeti, kad visos visos tik dziaugiates..............!

Su TIKĖSIU Mama bendraujam daugiau kaip 4 mėnesius. Tai MAMA iš didžiosios raidės. Ji neturi savo gyvenimo. Ši moteris gyvena tik dukra.... Ir dar anūkė jos rūpestis. Neįsivaizduoju kiek reikia turėti jėgų savyje....

Labai liūdna, bet kiekvinenas bet kada sergantis šia liga tai gali išgirsti. Mano onkologė sakė – dažnai tenka per savaitę keliems žmonėms pasakyti – išsemti gydymo ir funkciniai rezervai: bet koks įmanomas gydymas nebeveiksmingas, žmogaus organizmas perdaug nualintas ligos ir gydymo.


Iki tam tikros ribos ir tai labai priklauso nuo sergančiojo asmenybės.


Toks gyvenimas su druska ir su cukrumi.



MAMA ir viskas tuo pasakyta. Įsivaizduot sunku, kai reikia savo jėgomis dažnai stebiname ne tik aplinkinius, bet ir save.

Atvirai tai kartais š..., bet ką tik buvo šnekėta apie privalomą viltį pasveikti.Ir tai labai stengiasi mums ligoniams įteigti sveikieji.
O šeštadienį su anūkėliu puošėm eglutę.Jam 2 metai.Ir tas jo džiaugsmas, nuostaba nustelbia tai kas buvo iškęsta.Jau daug metų nesijaučiau laiminga puošdama eglutę, kai žaisliuką paduoda maža rankytė.
Aš nesu optimistė, esu užsispyrusi realistė.Kai tiek nueini , ką toliau daryti?
Kaip patarsi išspręsti tokio gyvenimo tęstinumo problemą ?
Aišku ją galima išspręsti , bet tam reikia drąsos...
Papildyta:

Aš dėl savo vaikų ir anūkų atiduočiau visus savo gyvenimo likučius.

svarbu, kaip tai gydytojai pasako... Man reikia vilties... as tikiu.. tikiu, kad jini pragyvens ilgai.. juk ji..:
ji juokiasi, sypsosi, jai nieko neskauda, tik negali atsikelti is lovos. Ji nuolat kalba, kad isgys ir t.t ka veiks. jinai pati turi vilties.. aisku, sian jinai mato, kad as nesava..