Beveik prieš tris mėnesius persikėlėm gyventi iš buto į namą soduose. Duodu tik pliusus ir dar kartą pliusus už gyvenimą sode
1. Arčiau gamtos- oras švaresnis.
2. Spengianti tyla - jokios muzikos už sienos arba šokių pas kaimynus viršuje vidury nakties...
3. Vaikai žaidžia po langais užtvertoje teritorijoje - jokių baimių, kad koks nesveikas nusives kur nors...
4. Mano atveju, autobuso stotelė, parduotuvė, vaistinė - 10 min. kelio nuo mūsų namų, jautiesi lyg gyventum gamtoje, bet kartu ir mieste.
5. Ir taip toliau ir taip toliau
Man asmeniškai, persikėlus gyventi iš buto į sodus, pasidarė nepalyginimai geriau, net pati jaučiu, įgavau vidinės ramybės. Bute, grįžus po darbu, dar turėdavau klausytis kaimynų paleistos muzikos už sienos (beje, visą vakarą), tiesa, dar atvažiavus iš darbo nerasdavau kur mašinos priparkuoti, o savaitgaliais, kai norėdavau ilgėliau pamiegoti, pradėdavo užti mašinos už lango arba kaukti signalizacijos. O sode, atsibundi, apsnigti medžiai už lango, ramybė, zylės tik šiurena savo sparneliais, nueini su kavos puodeliu į lauką, o ten vaikučiai stato besmegenius, šuo žaidžia sniege, tikra pasaka
Žodžiu, visi pliusai gyvenant sode

Tiesa, kaip jau minėjau, gyvenam sode tik tris menesius- pačiu bjauriausiu oru ten persikėlėm, bet matau tik pliusus. labai laukiu pavasario, kai viskas pradės žydėti arba vasaros, kai ežeras už 800 m ir galėsiu nueiti ten pesčiomis išsimaudyti