Aš nemoku rinkti dovanų: man gražu- kitam košmaras
Todėl beveik visada dovanoju arba grynais, arba čekį perku. Kam pirkti dovaną ir paskui jaustis, kad nepataikei
Geriau jau tada pinigai, čekis- ką norės nusipirks, išsirinks. Ir dovanojam tradiciškai po 100 lt. Bet pvz. keli draugai einam ką nors sveikinti imam po 100 čekį, o gaunasi kokia 300-500 lt vertės čekis. Paprasta, patogu ir nusiperka ko reikia. Reikia smulkmenos, tada imam mažesnius čekius. Nu jei jau tikrai nemoki išrinkti, jei žmogus gyvena itin gerai, turi išlavintą skonį, nesuprantu ką tada galima nupirkti. Va draugei, kuri augina keturis vaikučius ir vos galą su galu suduria, galiu pirkti bet ką- beveik visada pataikau, nes visko trūksta, visko reikia.
O pati ir esu tokių dovanų gavus
gėda ir žmogui apsakyti
Raudonos pėdkelnės
Nu kur aš jom eisiu, juk raudonos spalvos nemėgstu ir dar klausia: ar nešioji, ar tinka, ar patinka, juk mada...
Geriau jau ateitų žmogus su šampano buteliu ir kokia kvietka, pabūtų, pasveikintų, laimės palinkėtų... Kartais juk ne dovanoje esmė. Per šį gimtadienį iš lovos ta pati mamytė kur vaikučių turi daug iš lovos išvertė: žinutę pirmutinė tokią parašė, kad už širdies stvėrė. Pinigėlių neturi, vaikų palikti nėr kam, tai va nors žinutę atsiuntė. Tačiau kaip pamalonino, kaip tada buvo gera
Ar daug žmogui reik