Gerdamos su draugėm kavą vis pakalbėdavom, kad va, kaip gerai - dukra jau didelė, savarankiška, mama daugiau laiko gali skirti savo pomėgiams, bet pirmojo gimdymo baisumai jau pasimiršę, laikas bėga, o svetimi mažiukai vis labiau traukia akį. Aptarę su diedu šitą reikalą, ėmėmės darbo ir ,tiesą pasakius, buvau lengvai pritrenkta, kai ėjo mėnuo, trečias, penktas, o testai vis rodė špygą.... pradėjau matuoti bt, bet mažiukas buvo užsispyręs, kol pagaliau sulaukiau teigiamo NT...
deja, šiam leliukui nebuvo lemta ateiti, bet dar už pusmečo jis atsiuntė kitą leliuką.Echo rodo berniuką - netikiu, nors pasiusk... keista, neįprasta - kaip reikės ten jo makalaikas prižiūrėt? slapta tikiuos, kad suklydo ir visgi bus mergytė... bet vardas šauna į galvą tą pačią minutę - bus Paulius
Taigi - terminas 09/26, rugpjūčio pabaiga. Vaikštau jau sunkiai (riedu...
), noriu gimdyt, bet šiurpas karto - dar mėnuo... 
temose pabumbu, mane vis ramina - palauk, kur velnias neša... 
nu ir ką - laukiu, o kad laukti būtų lengviau, apsiginkluoju kriaušėm... žiauriai didelis gėris. taip atejo ir rugsėjo pirmoji - į darbą nereikia, mažu reikės nuriedėt paerzint kolegių, bet nupėdinu tik iki turgelio vėl kriaušių... nėštukių temoje pabambu, kad dar daiktai nekrauti (o ir kam - dar trys savaitės 
)... žodžiu, laiką tarsi kas prikalęs būtų...Išaušo rugsėjo 3.... kažko viduriai įdomūs tokie, nu bet kai tiek vaisių ryjama, kitaip ir būt negali... vakarop su dukra einam pasivaikščiot, viskas čia ir baigiasi. Naktį taip ramiai lyja - šniokščia po langu šermukšnis (šalia šniokščia ir diedas, bet anokia čia romantika ), viskas kaip toje lopšinėje - miega pasaulis ramus, o aš negaliu užmigt... 2 valandos - kabelinė nieko gero nerodo, 3 - vis dar nieko nerodo... pagaliau pradedu snaust, mažu pilvą į kitą šoną reikėtų permest? pliūpt... akys didelės (labai labai - negi kriaušių buvo per daug?
) nu ne, viskas ramu, bandau snaust toliau... vėl pliūpt - šįkart abejonių nekyla, ridenu pilvą iš lovos ir žaibiškai (slystantis koldūnas ) varau į vonią - bėga vandenys... 
o daiktai tai nedėti... žodžiu, šiaip ne taip susikraunu daiktus, įsijungiu sm - ramu (nu kaip ir normalu 4 ryto), bet nervas vis tiek kyla - nėr su kuo papliurpt.... žodžiu, susiruošiau, dar dukrai darželin rūbus sudėjau, pažadinau sb ir išpėdinau į ligoninę (pamiršau paminėt - ana man kieme )...paguldo, kiek nustemba - trūksta dviejų savaitėlių, bet vaikas išnešiotas, bus gerai. Ginius prognozuoja - vaikas bus didelis (anokia čia naujiena - žinojau jau seniai ), apžiūri - niekas nevyksta, gimdysiu geriausi atveju vakare (jaučiu, kaip ima kailis šiauštis... )... paliko vieną - liuks, pro gimdyklos langą matau savo balkoną, jame aiškiai mb rūko.... rašau sms - tada susimojuojam.... po kurio laiko matau, kaip išpėdina abu į darželį... 8 ryto, ima rastis sąrėmiai, bet juokingi tokie... vėl apžiūri - atsidarymas tik 1 cm.... vėl mojuojamės su mb pro langą (tas genijus išsitraukia fotoaparatą, pritraukia vaizdą - o, mamukai, kokie sexy naktiniai (aha - su iškirpte iki apendicito, skeltuku iki radikulito))... 10 valandų - atsidarymas 2,5 cm... jau juoktis sąrėmių metu nebesinori, mb balkone irgi baigia išmindžiot taką, sm rašo sms'us... žodžiu, vyksta viskas, kas nori, tik ne veikla...
ateina gydytoja, skatinamės? sutinku, nes jau buvo pasidarę nuobodu - žurnalas perskaitytas, mb balkone nieko įdomaus nedaro, mažu rimtai reikia susiimt... sulašino skatinančius, vaikyti, balkonas staigai neberūpėjo... rapinėju su stiebu (lašinės stovu) ir keikiaus - ne velnias čia mane atnešė? akušerė užeina, dar pakalbam tarp sąrėmių, bet ir jai veidas tįsta, kai per keliolika minučių aiškiai užsimanau, tualetan... akušerė - gimdysi, nebeik... nė velnio - aš geriau žinau, kai šikt noriu... leidžia nueit, bet pati trypčioja už durų... nu baisu - ji teisi, teks gimdyt.... ateina gydytoja - atsidarymas 7,5 cm, liepė kurt (t.y. leist) sūkurinę vonią.....lendu - KAAAAAAAIFAS..... likusių kelių cm nebejaučiau, tiesą pasakius, kaip ir pasnaust sugebėjau, vėl sunervino - krapšto lauk... 12 val - pilnas atsidarymas, bet vaikas labai aukštai.... (istorija kartojas ) akušerė nebeišeina, aš vaikštau, sąrėmiai eina bangomis (dar užmečiau akį pro langą mb trypia balkone), o vaikis nesistato (ir iš kur tas užsispyrimas tokis ).. pasiremiu į tą kojų atramą - ji visai nieko, viena funkcijų - suleist dantis, kai labai norisi - nežinojot?... pavargau, noriu miego, akušerė juokias -dirbt reikės dar... bet už valandos jau ir jai juokas nebeima - vaikis vis neįsįstatė, aš šlapi nuo prakaito, jėgų nebėra.... žinai ką? stumk stačia... kaip stačia? - kaip viešajam tualete, kai žemiau atsitūpt nesinori.... stumiu - gėriiiiissss.... jaučiu, kad vaikas pajudėjo, paguldo - GIMDOOOOOM..... Liuks, pagalau baigsis. Atbėga gydytoja, keli stūmimai ir galvutė jau jau eina... dar vienas ir mažiukas ateina...vos tik paguldė ant pilvo, jis kaip normalus vyriškis, žymisi teritoriją - tiesiai gydytojai ant krūtinės... viskas, mažiukas mano su manim ir tai tikrai berniukas... 14.35 - 4140 g mažiukas gimė dviem savaitėm anksčiau... užmetu akį pro langą - mb rūko jau kažkelintą cigaretę...akušerė paduoda telefoną (aiškiai taktinis manevras - nukreipti dėmesį nuo siuvinėjimo kryželiu pratybų ), rašau sms - daug daug sms- sb, sm, draugėms - Pauliukas jau čia... 
