pasakoju. ivariai fotografuoju, priklausomai nuo aplinkybiu ir tikslu:
gana daznas budas - tiesiog turiu fotika ir pamatau kadra, t.y. susideliojusia kompoza, momenta, sukritusia sviesa. kartais buna visas sukrites tinkamu rakursu, kartais dar padelioju - paprasau zmogu persesti, pasiziureti, pasisukti ar pan, suziuriu sviesa, pakoreguoju aplinka, nustatymus ir fotografuoju.
buna tokiu "netyciniu" momentini kadru, nu tiesiog pamatai idomia situacija, cia su naminiais kadrais dazniausiai. tada ne tiek daug galvoju kas ir kaip.
ne tokios daznos, bet man visada keblios tipo renginiu ar kzk panasaus fotografavimo situacijos - darzely, mokykloj, kokie uzsiemimai ar pan biesas. vienas dalykas, kzk susistresinu, ir tada nemastau - tipo, spaudziu, kad isvis nors kas nors butu. daznai pagalvoju, kad neturiu tokiom situacijom tinkamos technikos, nes kartais fiziskai neimanoma prieiti/atsitraukti, kad apimtum ir pan. priedo neturiu naglumo kzk ten lysti, kad butu geresnis rakursas ir pan. Nu tai paskui tas fotografavimas per galvas taip ir atrodo. nu bet cia dar nieko, kol nepretenduoju i komercija, o tie, kam fotkinu, ir taip patenkinti.
nu ir turbut tos, del kuriu labiausiai parinuosi, tai samoningas toksai buna pafotografavimas. kai turiu minti, ideja ar jausma - ji ivairiais budais mano galvoj isauga iki reikiamo vaizdo/u. Tada ieskau, kur, su kuo, kokioj aplinkoj, prie kokios sviesos tai igyvendinti. Tada ta suorganizuoju. paprastai is anksto pagalvoju apie nustatymus, sukomponuoju kadra ir laukiu... ko sunku pasakyti - momento, jausmo, kad jau va.. turi buti taip, tos busenos

ta prasme, bunu pasiruosusi techniskai ir laukiu, siek tiek stumdau rakursa, isbandau ivairius kampus sviesos atzvilgiu, tiesiog laukiu, kai reikiamas veikejas atsistos i vieta. ir va cia as daznai paskubu...
paskutiniu metu galvoju apie tai, kad man fotografija - tai protu suvaldytas jausmas. kai vien protu ir vien i forma orientuojuos, kzk saltokai paskui atrodo (nors buna ir gerai), kai vien jausmas - buna per asmeniska, nesuprantama, na, toks susiveles turinys, kuris nesuvaldytas taip, kad veiktu.
aj,d ar rasiau apie fotografija ir realybe, bet briedu briedas, tai istryniau