QUOTE(vovere74 @ 2009 12 23, 15:09)
Pajutau poreikį atsakyti į klausimus ar man būtina aplenkti kitus ir taip veržtis į priekį. Atsakau - būtina

Mano varomoji jėga siekimas. Darau lėles dėl savęs. Man pats jų darymo procesas patinka. Labai smalsu viską išbandyti ir krapštytis. Įdomu mokytis iš kitų. Bet. Niu sakykit ką norit, bet svarbu ir kitų nuomonė. Aišku kiekviena skirtinguose rėmuose, bet jei nerūpėtų ką galvoja kiti, jei nenorėtume pasidžiaugti savo darbu ir kažkiek net pasimaivyti, nerodytume kitiems. Tiesiog galėčiau daryti lėles tik dėl savęs ir jų niekam nerodyt. Bet. Moralinis pasitenkinimas truktų trumpiau ir gal netgi jokios pažangos nebūtų. Juk niekas nepatartų, nepadėtų. Dėl ko aš vis bandau atskirti tas savokas - patarimai ir kritika? Man tai yra skirtingi dalykai.
Ir manau meluoja tie kas sako, kad visada tik už kritika ir ji nei kiek neskaudina. Manau meluoja ir tie kurie sako, kad kitų nuomonė nesvarbi. Ir meluoja tie kurie sako, kad nenori veržtis pirmyn, nenori eiti paskutinieji. Juk žmogaus prigimtis tokia - eiti ir nugalėti. Bet kur - sporte, mene, moksle.
Tai va. Aš veržiuosi į priekį, tai prašom nesistumdyti ir praleisti
Na as tai tikrai to emiausi pirmiausia tik del malonaus laiko praleidimo sau,jeigu pavyks kada nors ka nors pralenkti tai puiku,bet samoningai to tikrai nesieksiu.As krapstuke,be to dar ir maksimaliste ( arba gerai arba nereikia) sunku man su savim tokia gyvent

Tai i dienos sviesa nelysiu tol kol nepadarysiu sau patinkancios,o tada tai jau tikrai noreciau nuosirdzios kritikos ar pastebejimu

Jeigu man patiks mano tvarinys tai kodel turetu skaudint tos pastabos,juk tai tik postumis pirmyn. Galu gale gi nebutina tomis pastabomis vadovautis. O kas del to liaupsinimo,tai gal as kokia nenormali,bet as del jo net kompleksuoju

Kartais darbe,turedama laiko,ka nors padarau tai kai koki nieknieki ima visi girt ir aikciot tai patikekit darosi koktu

prisiklausau as tu pagyru

tai nors cia tiesos noreciau

Tai va tokia ta mano pozicija butu