Čia matyt nuo žmonių priklauso, man asmeniškai labai nervuoja tie žaidimai, o ypač kai kompanijoje daug nepažįstamų žmonių... Kažkaip jautiesi per jėga įstumtas į tuos žaidimukus. Man jau tiesą pasakius alergija nuo tų žaidimų, norisi iškart pro duris eiti, nes kur tik kokia proga, tuoj žiūrėk žaidimėliai... 
Mano nuomone žmonės palaipsniui susikontaktuoja ir nereikia tų forsavimų ir dirbtinų situacijų... 
Mano nuomone žmonės palaipsniui susikontaktuoja ir nereikia tų forsavimų ir dirbtinų situacijų...
aš ruošdama kokį vakarėlį visada pasiruošiu keletą žaidimų. ir tiesiog stebiu situaciją... jei matau kad vakarėlis ir be mano žaidimų linksmas (visi puikiai bendrauja, nėra nejaukių tylos pertraukėlių ir pan) tai ir nesikišu, tiesiog linksminuosi kartu su visais. bet dažniausiai man žaidimų prisireikia. tie, kurie mane geriau pažysta net patys klausia kada prasidės žaidimai 
net būnant svečiu draugų vakarėlyje klausia ar kokį žaidimuką pasiruošiau. gal tiesiog toks draugų ratas, kuriems įdomiau kažką veikti, o ne tik stikliuką kelnoti 
o dėl priverstinumo, tai nieko netempiu už rankos ir neverčiu dalyvauti, o tie kurie dalyvauja, tai žaisdami poruose, tas poras patys pasirenka (dažniausiai savo antrąją pusę) bet kad žaidimai padeda išjudinti vakarėlį, įsitikinau jau ne kartą...
net būnant svečiu draugų vakarėlyje klausia ar kokį žaidimuką pasiruošiau. gal tiesiog toks draugų ratas, kuriems įdomiau kažką veikti, o ne tik stikliuką kelnoti o dėl priverstinumo, tai nieko netempiu už rankos ir neverčiu dalyvauti, o tie kurie dalyvauja, tai žaisdami poruose, tas poras patys pasirenka (dažniausiai savo antrąją pusę) bet kad žaidimai padeda išjudinti vakarėlį, įsitikinau jau ne kartą...
