Tapyba

Man tai atrodo is viso kvailyste pradeti piesti zmogu neturint jokiu jo piesimo pagrindu, neismokus pirma piesti atskiru jo daliu ir pan.

pritariu, bet kai žmonėms norisi greitai ir pigiai ir niekaip kitaip, tai negi sustabdysi.. o nepabandžius to sunkesnio kelio apskritai sunku suprasti kame skirtumas..

tai va, kad ne visi piesti pradeda nuo piestuko ir gipsiniu figureliu.
jus tai gal pvz jauni budami pradejote piesti nes tai mokejote gerai daryti bet ar vaikai dar budami suvokete kad tai teiks jums palaima, malonuma ir kitokius dalykus? ne moketes kaip amato, pati pvz gorjau muzikos mokykloje, ne todel kad malonuma jauciau, o todel kad taip tevai sake, tai yra gerai....

tai stai suaugi ir kartais atrandi tuos dalykus ne del praktiniu sumetimu, o del pacio proceso, del meno ir t.t. tai suvoki visa savo esybe ir piesi kaip tau gaunas nes malonu, idomu ir grazu...
Naktine interpretacija apie daile.

aš irgi dar papostringausiu
na, nieks negimė mokėdamas, kad ir kokį talentą turėtum, vistiek reikalingi tam tikri amato pagrindai (jei piešimą laikysim irgi amatu, nes ten egzistuoja tam tikros "darymo" taisyklės), kūryba ir turi būti malonumas, o ne darbas, bet ir jos mokymasis tada turi būti malonus o tą niekada ne vėlu daryti
manau vaikai kaip tik jaučia palaimą, malonumą, etc, piešdami, nes bent jau iki tam tikro amžiaus jie tai daro labai noriai , ir gal net daugiau atsipalaiduoja nei suaugę, mažiau galvoja apie prasmes/vertes ir kontekstus. labai gerai, jei piešiama dėl pačio proceso malonumo, del meno, tai labai suprantama ir taip ir turi būt. bet kad ir koks malonumas būtų iš proceso, manau su laiku norisi ir gero (vis geresnio) rezultato. o tada pamatai, kad vien noro ir net daug tam skiriamo laiko neužtenka, reikia ir šiek tiek žinių. su muzika dar juodžiau, tarkim dainuot dar gali kaip moki, kaip gaunas, bet va groti "kaip gaunas" neišeis, reikia mokytis. maža net verkdavau, kai pamatydavau pioniną, nes norėjau mokėti "gražiai" groti, bet kai pradėjau lankyti muzikos mokyklą (ne tėvų, o savo noru), supratau, kad iki to "gražiai" oi kiek reikia zulinti klaviatūra ir groti nuobodžias gamas. gi paaiškėjo, kad reikia kantrybės, užsispyrimo, įdirbio, žingeidumo, ne vieno noro.. tos kliūtys ir sunkumai padeda išmatuoti to noro stiprumą..
ir dar manau gerai, kai malonumą patiria piešiantysis, dar geriau kai jį patiria ir žiūrintysis.

aš už visus negaliu kalbėt, bet asmeniškai pati aš veržte veržiausi į dailės mokyklą. Tėvai mane buvo užrašę į visai kitą mokyklą, bet aš pati susirinkau informaciją apie stojamuosius, ir sirgdama su temperatūra nuvažiavau stoti (ten stojamieji į penktą klasę). Ir įstojus su dideliu malonumu pirma piešiau plytą, tada rutulį, tada kėdę, tada nosį, lūpas, akį... daugybę gipsinių galvų, kaukolę... be visų privalomų piešinių, per trimestrą pripiešdavom po kokius 70 eskizų. Važiuodama į mokyklą ar namo autobuse piešdavau keleivius. Nuogą žmogų nupiešti buvau pajėgi tik 12-oje klasėje, t.y. pasimokius 7 metus. Ir man tai atrodė natūralu, nes mano tikslas nuo pat pradžių buvo išmokti gerai nupiešti.
Jau šeštoj klasėj per naktis sėdėdavom piešdami, taisydami ir perpiešdami darbus, o vasarą važiuodavom į praktikas -piešti iš natūros, ir nič niekas nevertė to daryti. Vienintelė mano klasiokė, kuri įstojo verčiama, po dviejų metų buvo išmesta, nes kai nėra didelio noro, nėra iš kur paimti valios pratyboms, ir rezultatai būna atitinkami.

Žmogų nupiešti apskritai yra sunkiausia. Net jei moki visas taisykles, žinai anatomiją ir t.t. vistiek nėra lengva perteikti charakterį, plastiškumą, o ypač -panašumą.

Ringute, tavo moteris gavosi plastikinė ne dėl spalvų ar potepių, o todėl, kad tu kopijuoji kūno paviršių, nežinodama ir nesigilindama, kas yra po oda. Dėl tos pačios priežasties tavo paveiksle medžiaga primena violetinę košę -nes tu nesigilini į formą. Jei pastudijuotum žmogaus kūno sandarą, tau iškart būtų lengviau tikroviškai nupiešti, nes pamatytum kas kaip veikia, kas ant ko laikosi.
Va, peržiūrėk šitą nuo pradžių iki galo, pamatysi apie ką aš čia

O kas tau dabar, kai jau visa savo esybe troksti piesti, trukdo pradeti nuo piestuko ir gipsiniu figureliu? Tai jei jau nori, kad tavo piesinys butu kazko vertas, gal reikia pradeti mokytis piesti. Juk dabar mokoydamasi turetum patirti malonuma, o ne darba. Ar ir dabar tau mokymasis butu tik darbas? Jei taip, tai gal neverta piesti?


As irgi tik pries gera pusmeti pradejau piesti. Panandziau ir man pasirode, kad visai neblogai gavosi. Bet nepuolu piesti sedevru, trokstu ismokti nupiesti teisingai kiekviena miela daikta, pajausti to daikto medziagiskuma. Va, dabar jau moku nupiesti stikla, o pries tai net negalejau isivaizduoti, kaip imanoma perteikti permatoma tekstura. Manau, kad viska daryti reikia zingsnelis po zingsnelio ir nereikia skubeti to sedevro piesti.

Papildyta:


eik tu sau kaip nerealiai pavare....

Va, peržiūrėk šitą nuo pradžių iki galo, pamatysi apie ką aš čia
[/quote]

Sita jau macius, patiko
As suvokiu apie ka jus kalbat, zmogaus kuna nupiesti tikrai sudetinga. Del visu auksciau isvardintu ir dar begales kitu priezasciu. Abskritai, reikia igudziu norint nupiesti tikroviska trimati objekta.

Todel as per daug nesistengiu atvaizduoti pasauli tikroviska. Pavadinkit geriau mano piesinius abstrakcija, jei tai imanoma .
Smagu, kai pakomantuoja, pakritikuoja, kai ka pavyksta pataisyti (savotiskai, zinoma). Aciu jums labai! Bet dirbti, kad pasiekciau dailes akademijos studento lygi as nenoriu, negaliu. Tam ir laiko neturiu. O galbut jau ir per velu. O Svarbiausia, tapyba man daugiau kaip saviraiska, streso nuemimas, atsipalaidavimas, uzsimirsimas. To negauciau is piesimo piestuku "kede".

[quote=ringute,2010 02 10, 14:22]
Va, peržiūrėk šitą nuo pradžių iki galo, pamatysi apie ką aš čia
[/quote]

Sita jau macius, patiko
As suvokiu apie ka jus kalbat, zmogaus kuna nupiesti tikrai sudetinga. Del visu auksciau isvardintu ir dar begales kitu priezasciu. Abskritai, reikia igudziu norint nupiesti tikroviska trimati objekta.

Todel as per daug nesistengiu atvaizduoti pasauli tikroviska. Pavadinkit geriau mano piesinius abstrakcija, jei tai imanoma .
Smagu, kai pakomantuoja, pakritikuoja, kai ka pavyksta pataisyti (savotiskai, zinoma). Aciu jums labai! Bet dirbti, kad pasiekciau dailes akademijos studento lygi as nenoriu, negaliu. Tam ir laiko neturiu. O galbut jau ir per velu. O Svarbiausia, tapyba man daugiau kaip saviraiska, streso nuemimas, atsipalaidavimas, uzsimirsimas. To negauciau is piesimo piestuku "kede".
[/quote]

deja negalima darbo pavadint abstrakcija, vien todėl, kad realistiškai nelabai pavyko abstrakcija -kai nėra siužeto, atpažįstamų objektų. Jau geriau nevartokit meno terminų taip. Žinau kad pradedantiems, paviršutiniškai peržvelgusiems ko mene esama, kyla pagunda dangstytis tokiais terminais kaip abstrakcija, stilizavimas, ekspresionizmas, kubizmas, bet taip apgaunate tik save
na o dėl lygio, tai niekas tikrai nereikalauja akademinio lygio. Bet jei klausiat nuomonės, o mes atsakytume "ai, nupiešėt žmogų su dviem kojom, dviem rankom ir menama galva, ir iš jūsų pakanka, nes jūs mėgėja" tai į ką tai būtų panašu stengiamės patart kiek galim, o kiek tuo pasinaudosit -tik jūsų reikalas.

As manau, kad sugebejimas izvelgti tapybiskuma net paprasciausioje kedeje ir perteikti ja savitai yra tikro menininko bruozas.

Na gerai, kaip jus vertintumete toki kurini?

http://public.fotki....ting.html#media

Kaip matot, as nemazai nusikopijavau. Paimta ir devianart.

Sakyciau galva yra, dvi kojos, dvi rankos - lygtai sedi susilenkes zmogus. Gal net moteris! Ant keliu uzmestas kazkas. Idomu, kokiai cia meno srovei pakliuna?


Kas baisiausia, man tai grazu! Netgi daug graziau, nei kad butu nupiesta tikroviska daili meteriske, su isryskintais raumenukais.

Savo paveikslu menininkas paprastai nori kazka pasakyti. Sitame paveiksle svarbiausia yra spalvu zaismas, jomis sukuriama ypatinga nuotaika. Zmogus cia nera svarbiausias, todel nekreipiamas demesys i detales. Tau pavyko nukopijuoti zmogu, bet nuotaikos - ne. Toks ir skirtumas man atrodo. Nezinau, ka pakomentuos musu "profes".

geras, dar tokio nemaciau