Nežinau, ar juokinga, bet man šypseną sukelia iki šiol:
Po vandenų nutekėjimo paguldė mane į gimdyklą stebėjimui. Sąrėmių nėr. Kaklelis - 3 cm ir nė iš vietos. Pajungia lašelinę vandenuko kažkokio. Guliu, laša, su vyru šnekučiuojamės ir nepastebim, kokiu greičiu lašalinė sulaša... Staiga pamatau, kaip vamzdeliu į lašelinę ima tekėt mano kraujas... Tiksliau tuo pat metu pastebiu ne tik aš, bet ir vyras. Gyvenime nesu mačius jo tokių apvalių akių
ir taip greit bėgančio kviest pagalbos
Tolimesnis sprendimas - skatins. Veiksmas vyksta lėtai, tenka kantriai gulėt... Vyras jau nusiraminęs, iš neturėjimo kas veikt išsitraukia tel. ir fotkina gražią, suremontuotą gimdyklą, aparatus. Aš jam - "Ir mane nufotkink". Dar papozuoju -išsišiepiu nuo ausies iki ausies ir dar į dangų pakeliu du pirštus
Nelabai ilgai trukus sulaukiu sąrėmių. Vyras stovi šalia, laiko už rankos, glosto ir aiškiai nežino, kuo padėt, stresuoja ir... Sugalvoja šaunų pasiūlymą - "Gal tave nufotkint?"...
Nudėt tuo metu norėjau, bet tesugebėjau išverstom veršelio akim pažiūrėt
Gaunu epidūrą, vėl pajungia toniukų matavimą. Gyvenimas tampa šviesesnis, jau galiu kalbėt. Vėl gimdykloj liekam dviese, šnekučiuojamės ir prisimenam juokingus dalykus. Nusijuokiu. Aparatas sureaguoja keistais garsais. Man dar labiau juokinga pasidaro, bandau tvardytis, bet aparatas toliau kriuksi, rodo minusiukus, didelius skaičiukus... Vyras puola ramint, o aš - negaliu susitvardyt... To pasekoje pripaišėm gražių diagramų