QUOTE(ramuniuxxxx @ 2011 11 20, 00:57)
kad jau ,,nuvaziavom nuo temos" tai pridesiu dar ir toki atveja:
Mano pirmos dukros gimimas sutapo su musu katytes ,,persileidimo" laikotarpiu.
Isivaizduokit musu namai pilni naujagymio sulaukimo dziaugsmo, o musu vargse kate savo vaiko netekties depresijoj. Nors ji turejo vaikuotis pirmaji karta ir ta pati nesekmingai neteko palikuoniu, gyvuno motiniski instinktai buvo dideli. Ji eme savintis musu pirmagimi lyg savo vaika. Teko pakovoti del ,,motinos statuso". Vos tik suvergdavo musu mergyte, kate sokteldavo ant lovos, pati lysdavo po anklode ir murgdama vadindavosi vaika. Matydama, kad naujagymis dar nepejegus pats paskui ja eiti, akim prasydavo man ja pakisti po aklode salia ,,motinos". Tariama motina istisomis dienomis nesitraukdavo nuo musu dukreles, reikedavo net pasaugoti nuo perdetos meiles. Ypac lauke, kai mazoji miegodavo vezimelyje. Dukryte miegodavo, o ji salia budedavo arba nepastebeta stengdavosi po vezimeliu i pirkiniu krepsi prigulti. Jei tik vaikelis suvergdavo, kate iskart drykt i vezimeli ir lysdavo zindyti. Pora kart net nepastebeta i parduotuve kartu su vezimeliu nusivezusi buvau. kai pamaciau ausis kysant pirkiniu krepsy, tai nei pirmyn, nei atgal. Mazajai paaugus, ''motina" eme vaikui peles tysti. Parnesa sugauta grobi, deda prie lovos ir kniaukia vadindama vaika. Nezinodavau nei kaip elgtis Tada juokinga buvo, dabar kai rasau sia istorija prabege jau 12 metuku. Ziuriu i sia situacija ir pro kita prizme, prisiminus ir graudoka pasidaro...
Mano pirmos dukros gimimas sutapo su musu katytes ,,persileidimo" laikotarpiu.
Isivaizduokit musu namai pilni naujagymio sulaukimo dziaugsmo, o musu vargse kate savo vaiko netekties depresijoj. Nors ji turejo vaikuotis pirmaji karta ir ta pati nesekmingai neteko palikuoniu, gyvuno motiniski instinktai buvo dideli. Ji eme savintis musu pirmagimi lyg savo vaika. Teko pakovoti del ,,motinos statuso". Vos tik suvergdavo musu mergyte, kate sokteldavo ant lovos, pati lysdavo po anklode ir murgdama vadindavosi vaika. Matydama, kad naujagymis dar nepejegus pats paskui ja eiti, akim prasydavo man ja pakisti po aklode salia ,,motinos". Tariama motina istisomis dienomis nesitraukdavo nuo musu dukreles, reikedavo net pasaugoti nuo perdetos meiles. Ypac lauke, kai mazoji miegodavo vezimelyje. Dukryte miegodavo, o ji salia budedavo arba nepastebeta stengdavosi po vezimeliu i pirkiniu krepsi prigulti. Jei tik vaikelis suvergdavo, kate iskart drykt i vezimeli ir lysdavo zindyti. Pora kart net nepastebeta i parduotuve kartu su vezimeliu nusivezusi buvau. kai pamaciau ausis kysant pirkiniu krepsy, tai nei pirmyn, nei atgal. Mazajai paaugus, ''motina" eme vaikui peles tysti. Parnesa sugauta grobi, deda prie lovos ir kniaukia vadindama vaika. Nezinodavau nei kaip elgtis Tada juokinga buvo, dabar kai rasau sia istorija prabege jau 12 metuku. Ziuriu i sia situacija ir pro kita prizme, prisiminus ir graudoka pasidaro...
Gaila katytės,norėjo ir ji vaikiuko bet tuo pačiu ir juokinga,visgi rūpestinga katė buvo