Sveikos
Anokis čia juokas, kai kalba sukasi apie gimdymą. Mano Brangiausias iki galo neišbuvo, kai reikalas prasidėjo - pabąlęs namo grįžo. Nenorėjo lyčnos palatos užimt

Bet taip ir tarėmės iš pradžių. Linksmiausia gal buvo tai, kad visas mano gimdymas truko vos 6 val. Ir tai pirmas gimdymas.
Viskas prasidėjo vidurnaktį - kaip pelenei. Ir visai banaliai. Atsikėliau eilinį kartą į wc, tik mažas reikaliukas truko ilgiau, nei pastangų įdėjau.

Nu gal pasivaideno, ir nušlepsėjau atgal į lovą, tik nee miegas rūpėjo. Nugarą maudė kaip reikalas. Taip suima ir atleidžia. Misliju - paruošiamieji. Apsiverčiu ant kito šono ir bandau miegot - tik kad skausmas stipresnis. Nu ką, reikia paskaičiuot, kas kiek laiko. Penkiolika minučių telefeieškojau chronometro - neradau. Pasirodo noškė mano ir filmuoja, ir fotografuoja, o elementaraus laikroduko ir neturi. Šlepsenu iš lovos į pirmą aukštą - žinau SM nėštukių psl nurodyta saremių skaičiuoklė. Kažkaip pakeliui eidama lašu

Nu ne durna gi, žinau ir apie vandenis ir apie kamštį, tik man tai nepanašu nei į vandenis, nei į kamštį. Pasitiesiu ant sofutės palutę, pasiimu kompą, skaičiuoju - nereguliaru, Ant palutės darosi gliti skaidri balutė su vienu kitu kraujo lašiuku. Nu sakyčiau kamštis. Bet tai dar nereiškia, kad šiandien va jau ir gimdysiu. Bet kad skausmas nepraeina, jis stiprėja. Kad dažnėtų - nu kad lyg ir ne. Po valandos tokių dvejonių skambinu į Antakalnį. Paaiškinu situaciją, klausiu ar važiuot. Saku, nu.... galit ir važiuot. taip "užtikrintai" pasakė, kad klausiu dar kartą, tai važiuot, ar nebūtina dar. Gal dar nebūtina, ką? Sakau gal iki ryto palaukt - laikrodis rodo truputį po pirmos nakties. Sesutė važiavimui "neuždegė", o naktį gydytojus be reikalo trukdyt irgi nesinori. Apie antrą valandą dašilo, kad visgi galiu šiandien gimdyt. Pora valandų pasikankinus šliaužiu į antrą akšta pas MB, sakau, meile mano, atrodo, važiuojam jau. Vargšas akį pamerkė, sako, gal tu dar prigulk, gal dar ne. Aš jau nat kelių prie lovos klaupiuos, sakau, žinok, nebegulsiu, man žiauriai skauda. Nu ką, ropščias vargšas išlovos, žiūrim vienas į kitą - gal į dušą reikėtų? Jo, tikrai reikėtų. Einu pirma, karštas vanduo nuaros skausmą ramina, aš dar peiliuku kojas pagražinu. ne itin dailiai, nes pilvas neleidžia ir vis dėlto nemenkai skauda. tada turškiasi MB. Kol jislyginasi džinsus, aš jau susiruošusi pirmam aukšte su tašėm prie virtuvinio stalo sąremiauju. Biškį pasėdžiu, biškį paklupiu, bet kantriai laikiu. Gi negalim kaip Karijotiškių vietiniai nuvažiuot. Pagaliau, pusę keturių - lipu į mašiną. Joptararai - kelias duobėtas kas dešimt metrų po gulintį policininką. Nuo pilaitės iki Antakalnio važiavom valandą, nes greičiau paspaudus man sąremis prasideda. kad vandenys bėga -dašilo tik mašinoj, nes visas TENA didysis įklotas permirko dar ties Spaudos rūmais. Antakalnį privažiavau šliapia iki gurnelių, bet jau buvo giliai dzin. Įeinam į priimamąjį - o ten šūsnis popierių. Susilenkus parašus sudedu, sako gulk - negaliu, kad man šitaip žiauriia skauda. Sakau, aš pasėdėsiu, sako, sėdėt negalima. Kol aš inkščiu, ateina gydytojas, sako, lipk ant "samalioto". Pažiūri - septyni cm atsidarymas Liūdnu veidu praneša, kad epidūro nebus. Biškį vėlu. Aš negaliu atsitokėt. Aišku, pofigu tas epidūras, kad tik viskas greičiau baigtūsi. Sako, renkis chalatą, einam gimdyt. Nušlepsėjau pati, įsikibus į MB ranką, paguldė ant šono, apkarstė laidais, pajungė lašinę. Dar pusvalandis, ir prasideda man stangos. Va šito bajerio tai per gyvenimą nepamiršiu. Liepė man personalas gulint ant šono viršutinę koją pakelt, sulenk ir taip stumt.

Blyn, o man mintyse sukasi, gal jūs man dar lanką paduokit, aš jums čia akrobatikos daugiau parodysiu. va čia MB ir pasiplovė. Pagalvojau, Ačiū Dievui, nes man gėda tokioje pozoje gimyt.
Tik įpusėjus leido ant nugaros atsigulus stumt. Beje, įsikibt ne labai buvo į ką. Vieoje pusėje nebuvo rankenos, tai teko lovą apglėbt. Va taip įsirėmus pradėjau aš stumt. O skausmelis - puoliau rėkt. Nu filme mačiau, kad rėkia, galvoju, čia viskas atleidžiama. kai antrą katą gerklę paleidau, man gydytojas sako, tu daugiau neberėk, geriau sukąsk dantis ir stumk, nes jėgų tuoj pritrūksi.Ir sukandau, ir neberėkiau, ir stūmiau. Po valandos kankinimųsi gimė dukrytė. Grožis neišpasakytas, bet pirma ką pastebėjau - antakius. Kaip Brežniavo

Valandą po gimdymo mane siuvo, kitą valandą gulėjau po visų "grožio" procedūrų.
Va tokia istorija. Augam sveikos ir laimingos, pupos antakiai vis dar ryškūs, kaip padažyti