Ar verta ieškoti gyvenimo prasmės?

#13
QUOTE(Forget The Pain @ 2009 11 24, 00:07)
O jeigu žmogus nepaliko nieko? Nei vaikų nei kažkokių gerų darbų?Pėdsakų? Jokių gražių atsiminimų kitų širdyse? Ar jo gyvenimas buvo beprasmis? Ir jei taip tai iš kieno pusės žiūrint jis buvo beprasmis? Gal jis sau tyliai nugyveno savo gyvenimą skaitydamas knygas ir su niekuo nebendraudamas? Arba kaip budistai, kurie medituoja kalnuose ir mes nieko nežinome apie jų egzistavimą. Ar jū gyvenimas neprasmingas?

net ir tokie kažką palieka. Ne vien tik gerą žmonės palieka - visko pasitaiko. Mes bendraujam, kažką dirbam, kažką perduodam, ką patys kažkada iš kažkur esam gavę. Tai, ką mes įdedam į kitų žmonių gyvenimus - yra prasmė. Budistai ir tie, kas yra atsiskyre (nesvarbu, gerąja ar blogąja prasme), vis tiek turi ar turėjo kontaktų su žmonėmis (per savo rašliavas, per maldas, tiesiogiai ar dar kažkaip kitaip) ir palieka tam tikrą pėdsaką. Nėra būtina nutapyti grand paveikslą ar sukurti grand melodiją (kas po mirties dažniausiai būna labai vertinama), kad palikti pėdsaką. Dažniausiai užtenka tik gero žodžio tuo metu, kai kitam jo reikia kaip oro, ir tas "kitas" jau turės kažką širdy. Viskas, ką gaunam iš kitų (išėjusių ir ne) - tai jų gyvenimo prasmė ir tai formuoja mus, kaip asmenybes (vėl gi, ir gerąja ir blogąja prasme) ir visa tai paliekam kažkam kitam, kartais to net nepastebėdami... Kalbu ne apie gerus darbus ar nuostabius kūrinius, ar kokią nors beprotišką meilę. Tai tik frazės. O gyvenam juk paprastai, buitiškai, dažniausiai - nykiai, tik kartkartėm praskaidrindami savo kasdienybę ir dažniausiai nė nepastebim, kaip kažkoks mūsų poelgis ar žodis pasilieka kito atminty ir jam tai labai svarbu...
Atsakyti
#14
QUOTE(*Rita* @ 2009 11 23, 18:42)
Gyvenimo prasmė yra tame, kas lieka, pasibaigus gyvenimui - žmogaus gyvenimo pėdsakas, likusių gyvųjų širdyse. Nuo to, koks tas pėdsakas yra (kokybės prasme) ir apskritai ar jis yra, priklauso ir prasmė (nors, pačiam gyvenusiajam jau turbūt tai nelabai rūpi) mirksiukas.gif Tokia mano nuomonė

Esu vienisa, bevaike moteris. kai as mirsiu, mano kaimynai paskambins i 911, nes is mano buto bus baisus kvapas pasklindes - tai as pradejau puti... vieninteles emocijos, kurias as paliksiu po saves - tai kaimynu nepasitenkinimas ir pasibjaurejimas manimi. Ar mano gyvenimas buvo beprasmis? Taip, buvo. Skamba gana patetiskai, bet yra tokia galimybe.

Rita, ar jus manote, kad musu gyvenimo prasme yra ivertinama (ar apskritai - vertinama) tik kitu zmoniu ir tik po mirties? Tai tiesiog klausimas.
Papildyta:
QUOTE(*Rita* @ 2009 11 24, 09:53)
O gyvenam juk paprastai, buitiškai, dažniausiai - nykiai, tik kartkartėm praskaidrindami savo kasdienybę ir dažniausiai nė nepastebim, kaip kažkoks mūsų poelgis ar žodis pasilieka kito atminty ir jam tai labai svarbu...

Iseina, kad gyvenimo prasme yra geras zmogaus zodis apie tave po tavo mirties... ???

p.s. kodel jus taip daznai minite mirti? ir asocijuojate ja su gyvenimo prasme? asmeniskai, man tai dalykai nesusije, bet is ju susidaro logine grandine ir tiek. mirtis negali buti pries gyvenima (kalbam apie konkretu gyva padara). Pradzioje gyvenimas, po to - mirtis. Ar mirtis parodo gyvenimo prasme? Zodziu, vargsti, stengiesi visa gyvenima tik tam, kad po mirties kazkas pasakytu gero apie tave.. Bet tada - o kam? Gyvenimas vardan kitu zmoniu? vardan ju nuomones apie mane? po to kai as nudvesiu? Rita, prasipleskit... man cia minciu pradeda kilti..
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Maidenana: 24 lapkričio 2009 - 13:09
#15
QUOTE(Maidenana @ 2009 11 23, 11:53)
mano motyvacija labai paprasta - mes gimeme ne savo noru. Musu tevai mus pagimde arba planuodami mus arba ne.  Prasme tame, kad jau jeigu mus isleido i si pasauli, mums nei prasant, nei reikalaujant - mes turime ji gyventi. Stumti ta gyvenima iki savo mirties kuo maloniau.


Aš kažkada pasakiau panašiai vienam žmogui. Tada gavau maždaug tokį argumentą: mes patys pasirinkom tėvus prieš mums gimstant, priklausomai nuo mūsų gyvenimo 'misijos', t.y. ko mes privalome išmokti šiame gyvenime (turint omeny kad gyvename ne vieną gyvenimą). Žodžiu, pagal tokį argumentą, mes patys pasirinkom tėvus, kurie mums turėjo duoti pagrindus mūsų gyvenimui. O ar mes iš jo kažko išmoksim, t.y. ar įvykdysim tai, ko čia atėjom-jau čia sudėtingiau; priklausomai nuo to, kokius pasirinkimus darom, kitaip sakant, ar 'neišklystam iš kelio dėl takelio'
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Septyni: 25 lapkričio 2009 - 00:20
#16
Trumpa istorija apie save ir prasme.Gimiau eiliniu darbiniku seimoj,sunkei vertemes nuo algos iki algos,mama sunkiai sirgo,tevas megejas isgert.Visko teko matyt,ir vis svajojau apie geresni gyvenima.Stengiaus mokslai ne kaip sekesi ir siaip mokykloj nepatiko nes buvau bjaurusis anciukas.Tevas mus paliko as isejau i darba,mama kanciose nuo vezio mire.Ir vis stengiaus suras gera vyra sukurt seima tame as maciau gyvenimo prasme.Po ilgo ieskojimo sutikau ta zmogu,gime sunus yra darbas.Atrodo viskas yra gyvenk ir zveng,BET DIEVULIS MAN DAR DAVE ISBANDYMA. Sunus serga epilepsija irji komplikavosi KOMA -OPERACIJA-REANIMACIJA -KRIKSTYNOS.Ir viskas atrodo sustojo.Po men sunus prabudo po komos ir jis kitoks visiska negalia.MAN UZSTRIGO VIENOS DRAUGES ZODZIAI"GERIAU JIS BUTU MIRES,NEI DABAR TIK EGZISTUOS".Ir kiek as begalvociau na pasakykit kokia to gyvenimo prasme.O TETA PASAKE JIS ANGELAS IR TURI CIA SAVO MISIJA KURIOS DAR NEATLIKO.Ir tie zodziai,mano kasdieniai darbai turi labai svarbe prasme musu gyvenime kad ir ka mes jame be darytume.As stengiuos,labai stengiuos tuo tiket[jau 4metai]mano sunus irgi turi savo egzistencija siame pasaulyje.Gaj ne i tema,bet as taip manau. 4u.gif
Atsakyti
#17
Sveiki.
As manau,kad gyvenimo prasme neegzistuoja,jos tiesiog nera.Kam kankintis,bandyt issiaskinti tai,ko mes niekad nesuzinosim.
Mes visi gyvenam pagal tam tikra modeli.Viskas yra is anksto surezisuota-mokykla, paskui darbas,seima,senatve.Kas sake,kad prasme dziaugtis gyvenimo smulkmenomis-as nesutinku,kiek to dziugesio yra,kai tu bandai islikti siame pasaulyje,kurti sau geresni gyvenima,iveikti visas kliutis.Kiek to dziaugsmo yra-kai nuvaziuoji atostogoms du kartus i metus i silta sali,nueini i koncerta?Tai sudaro 5% visu jausmu,kuriuos mes patiriame kasdien, o kiti-vertimas save keltis is lovos,dirbti,daryti valgyt,tvrakyti kambarius,rupintis vaikais ir t.t.t.t.Gyventi-tavo pareiga. O zmones,kurie nenori gyventi-pradeda gerti,uzsimirsti,tampa tarkim valkatom,nedirba-tie yra smerkiami,nes jie negyva taip,kaip visi kiti.
O siaip manau,gyvenimo prasmes klausimas bus visiems atsakytas po mirties.Mes turime daug klausimu,i kuriuos niekada nesuzinosim atsakymu,nes mes esame bejegiai.Viliuosi,kad po mirties,man bus atsakyta i mano klausimus.Taigi galbut gyvenimo prasme-mirti?..
Atsakyti
#18
QUOTE(Pelyte_M @ 2009 11 25, 13:01)
Taigi galbut gyvenimo prasme-mirti?..

.... kad isgirsti atsakymus? o kam jie tau bus eikalingi? kad suzinotum po mirties, kad nepadarei to, anom penkto? kad buvai per gera arba per bloga?

mirti yra gyvenimo pasekme... siaip, as irgi nematau gyvenimo prasmes.
Atsakyti
#19
QUOTE(Maidenana @ 2009 11 25, 15:30)
.... kad isgirsti atsakymus? o kam jie tau bus eikalingi? kad suzinotum po mirties, kad nepadarei to, anom penkto? kad buvai per gera arba per bloga?

mirti yra gyvenimo pasekme... siaip, as irgi nematau gyvenimo prasmes.

Bet tu gyveni,kazka veiki. Nejaugi taip ir nieko nematai,na mano mazsnes galimybes yra vaikas kuriam turiu padet siam gyvenime.Ir tai yra prasme,o ka tu dabar veiki irgi turi prasme kitu,tavo kasdienio gyvenimo prasme. 4u.gif
Atsakyti
#20
Siulau pradeti rasineli nuo puikaus posakio: "Pasodinti medi, pastatyti nama, uzauginti sunu". Paskui pereiti prie: "Medi paleisti malkom, nes krize, sunu lai mokykla augina, ir is viso... nama reik parduot, grazinti paskola bankui ir Emigruoti i ES". biggrin.gif
Atsakyti
#21
biggrin.gif .Oj ,mergaites,jaučiu daug pesimizmo jumyse.Nors..Aš tokia pat geda2:
Mano nuomone,gyvenimo prasmė yra meilė,kurią duodi ir kurią pats gauni,išmintis,santūrumas,įsiklausymas,juk mes šito mokomės visą gyvenimą..
Atsakyti
#22
QUOTE(irinka1970 @ 2009 11 25, 16:22)
Bet tu gyveni,kazka veiki. Nejaugi taip ir nieko nematai,na mano mazsnes galimybes yra vaikas kuriam turiu padet siam gyvenime.Ir tai yra prasme,o ka tu dabar veiki irgi turi prasme kitu,tavo kasdienio gyvenimo prasme. 4u.gif

As nemanau. taip, tu turi rupintis savo vaiku. As ju nebeturiu. Neturiu nei vyro nei draugo nei sugyventinio. As esu viena. As susimasciau - ka as darau tokio "globalaus", sakykime, kad galeciau tai pavadinti "prasme". Zinai - nieko. Vienintelis dalykas, kuris daug-maz atitinka, t.y. salia stovejo prie prasmes - kad esu siuksliu deze kazkieno emocijoms. Ant manes daug kas issikrauna ir daug kas nori, kad pakomentuociau ju gyvenima. bet tai nera prasme. Todel as galiu drasiai teigti - as esu savanaude, megstanti tyla ir komforta, gyvenanti vien del saves ir savo maloniu pojuciu absoliuciai beprasmi gyvenima. Ir man nereikia tos prasmes. Eina ji sau...
Atsakyti
#23
Jo ir man tai buvo.Kai mama mire man buvo 22m ir tik darbas ir namai buvo,ir kitu zmoniu kaip tu sakai issikrovimas.Tai maniau kad siame gyvenime irgi niekam nereikalinga tik darbui.Man labai skaudu budavo kai kokios sventes budavo.Visi su seimom,pas kazka vaziuoja,o man tai nera kur eit ,tik but namie su teliku.Tokia pikta buvau ant visu,kam as gimiau,ka as cia veikiu...Bet sventes praeina ir vel i darba.Ir dabar kartais jauciuosi vienisa[dvasiskai]taip skaudu buna,kodel man tai atsityko[del vaiko].Paverkiu ir vel pirmyn,paziuriu i sunu pakalbinu ji, ojis man taip graziai nusisypso ir kazkiek lengviau atrodo.
Atsakyti
#24
QUOTE(Maidenana @ 2009 11 23, 13:53)
As sia tema galiu taip issiplesti.... Bet tavo mokytojai to nesupras. man labai gaila, kad turi rasyti ne savo minciu eiga, o butent pritarti mokytojo ir, tikriausiai, visuomenes nuomonei, kad gyvenimo prasme butina.

mano asmenine nuomone, prasmes nera. Jau keletu temu ta sakiau. mano motyvacija labai paprasta - mes gimeme ne savo noru. Musu tevai mus pagimde arba planuodami mus arba ne.  Prasme tame, kad jau jeigu mus isleido i si pasauli, mums nei prasant, nei reikalaujant - mes turime ji gyventi. Stumti ta gyvenima iki savo mirties kuo maloniau.

kad butu vaizdziau - isivaizduokite, kad jus pastate kirpti. t.y. - kazkas pasake - jus dirbsite kirpeja. Jus zinote, kad pasirinkimo nera - jus privalote kirpti. Jus turite vieninteli pasirinkima - kirpti taip, kad jums butu gera ziureti i rezultatus arba tiesiog kirpti, nes jus tiesiog privalote daryti. kaikurie nekencia kirpimo esmes ir ju padarytos sukuosenos artodo kaip varnu lizdas. kiti - is savo igimto optimizmo iesko nauju stiliu, nauju kirpimo budu. O prasme? kokia gali buti gyvenimo prasme, jeigu numirsi? kazka palikti po saves? Vaikai nesiskaito. O ka palikti? kazka naujo israsti? issaugoti gamta? Perdaug globaliai. Deja, bet kiekvienas musu yra nano-vienetas, kad kazka pakeisti globaliai.

suoer zodziai. as dar pridesiu, kad gyvenimas beprasmis
Atsakyti