Tad lauksiu jūsų filosofavimų...
Mielosios, turiu parašyti rašinį šia tema. Visada turėjau konkrečią nuomonę, kad gyvenimą reikia gyventi, o ne ieškoti prasmės gyvenimui, nes pats gyvenimas ir yra prasmė gyventi. Bet rasinį turiu parašyti pritardama nuomonei, jog verta ieškoti gyvenimo prasmės. Kai pradėjau rinkti informacija labai sutrikau, nes sis klausimas labai klampus ir interpretuoti, galima visaip...
Tad lauksiu jūsų filosofavimų...
Tad lauksiu jūsų filosofavimų...
Jei as buciau kokiu 17 ir turecia toki prota kaip man dabar 33 tai manau kad galeciau parasyti kas yra gyvenymo preasme. Mano akimistai ziurint tai gyvenimo prasme tame kad kiekvienas zmogus turi tureti tiksla ,is moteriskos puses ziurint mano tikslas buvo pagimdyti vaika ir ji auginti suteikti jam gyvenimisko dziugsmo ir isugdyti gera nuosirdu zmogu isleisti ji i gyvenima sulaukti anuku ir dziaugtis .Tai vienas is tikslu antra tureti grazia darnia seima mylinti vyra ir kurti savo ateiti ir dryti viska kad mano gyvenymo prasme taptu realybe . Na cia tik truputuk ant greco parasiau kai grysiu is darbo gal daugiau parasysiu
Na man labiau svarbus filosofinis kalusimas..ar verta ieskoti gyvenimo prasmes..kokie trukumai, privalumai viso to ieskojimo?Va jusu atveju jus jau turite gyvenimo prasme ir galite ja ivardinti..tai ar verta dar kazko ieskoti?...o gal tas ieskojimas tik suklaidina zmogaus prota, o gal kaip tik praturtina dvasia... 
Nu aš ne filosofė
bet kam gi jos ieškoti? Ir kurioj vietoj? Nuo ko pradėti?
Sakyčiau, kad gal geriau tiesiog gyventi, džiaugtis gyvenimu, prasmės atsiras savaime...
bet kam gi jos ieškoti? Ir kurioj vietoj? Nuo ko pradėti?
Sakyčiau, kad gal geriau tiesiog gyventi, džiaugtis gyvenimu, prasmės atsiras savaime...
as kartais uztinku save tokioj busenoj , kuomet pati saves paklausiu kokia ta musu gyvenimo prasme ? del ko mes isviso gyvename ?
istiesu , siais laikais viskas yra labai neaisku, susipyne ... beveik visas gyvenimas mum tai darbas . megstamas ar ne ( nors dazniausiai zmones dirba juoda, nepatinkanti darba ) , zodziu pas mus dabar viska lemia pinigai . ir mes siekiame tik pinigu . bet kas is to ? juk mes neatsiradome tam kad uzsidirbtume pinigus ir juos visus isleistume ant busto , maisto ... laisvu pinigu nelieka ... ta monotonija, rutina .... net nemoku issireiksti ...
kodel dauguma zmoniu nekencia savo gyvenimo ? yra nepatenkinti ? jugi to neturetu buti . o tai pasako , jog mes patys nezinome del ko gyvename . mes neturime tikslu . mes tiesiog plaukiame pasroviui su visais, ir "stumiame" dienas.
jauciu kad prisvaigau , nes neskaitau ka rasau ,... as tiesiog nemoku issireiksti .
musu visuomeneje, musu tikslas yra susikurti sau patinkanti gyvenima, prisitaikant prie visu keblumu, trugdziu . bustas , karjera, vaikai , seima . zodziu viskas zemiska ...
taciau , tikroji musu gyvenimo prasme tikrai neturetu buti karjera, turtai ir pan ....
tai kazkokia misle, manau , kuria turetume iminti ...
istiesu , siais laikais viskas yra labai neaisku, susipyne ... beveik visas gyvenimas mum tai darbas . megstamas ar ne ( nors dazniausiai zmones dirba juoda, nepatinkanti darba ) , zodziu pas mus dabar viska lemia pinigai . ir mes siekiame tik pinigu . bet kas is to ? juk mes neatsiradome tam kad uzsidirbtume pinigus ir juos visus isleistume ant busto , maisto ... laisvu pinigu nelieka ... ta monotonija, rutina .... net nemoku issireiksti ...
kodel dauguma zmoniu nekencia savo gyvenimo ? yra nepatenkinti ? jugi to neturetu buti . o tai pasako , jog mes patys nezinome del ko gyvename . mes neturime tikslu . mes tiesiog plaukiame pasroviui su visais, ir "stumiame" dienas.
jauciu kad prisvaigau , nes neskaitau ka rasau ,... as tiesiog nemoku issireiksti .
musu visuomeneje, musu tikslas yra susikurti sau patinkanti gyvenima, prisitaikant prie visu keblumu, trugdziu . bustas , karjera, vaikai , seima . zodziu viskas zemiska ...
taciau , tikroji musu gyvenimo prasme tikrai neturetu buti karjera, turtai ir pan ....
tai kazkokia misle, manau , kuria turetume iminti ...
Pasak Platono, neieškantieji gyvena oloje. Jie gyvena tamsoje, bet tai juos pilnai tenkina, nes jie neįsivaizduoja kas gali būti daugiau pasaulyje, ką gali pamatyti išėjus iš olos. Mano manymu prasmės ieškojimas, klausinėjimas yra savotiška kančia. Universalių atsakymų nėra, niekas negali tau patarti. Esi vienas ir tik tavo sprendimai lemia visą tavo gyvenimą. Prasmė tai laimė, mano manymu, džiaugtis savo turimu gyvenimu, siekti kažko, tikėtis, kad bus viskas gerai. O jei nesidžiaugi, netiki ateitim - nėra ir gyvenimo prasmės.
Gyvenimo prasme,mano nuomone,moketi dziaugtis smulkmenomis.Kazkur skaiciau,kad budistas plauna indus ne tam,kad juos isplautu,o todel,kad jam patinka pats plovimo procesas.Man pvz patinka kaip kvepia naujos knygos puslapiai,jaukiai susivyniojus guleti lovoje ir t.t ir t.t.
QUOTE(due drops @ 2009 11 22, 23:50)
Man pvz patinka kaip kvepia naujos knygos puslapiai,jaukiai susivyniojus guleti lovoje ir t.t ir t.t.
o, aciu Jums uz sita zavu pastebejima
as asmeniskai tapau zymiai laimingesne, kai nustojau gyvenimo prasmes ieskoti. girdejau tokia nuomone, kad ieskoti gyvenimo prasmes yra sveika tik iki 18kos, o paskui tas ieskojijmas tampa keliu i visokias neurozes ir depresijas.
Keblu su tuo ieskojimu. Kartais beieskant gyvenimo prasmes, pamirsti gyventi. Kankiniesi galvodamas kaip cia butu, jei butu, ar ka daryti jei bus...ir pamirsti, jog gyvenimas tai yra cia ir dabar ir prasme jo: gyventi sia sekunde ir daryti kazka gero, naudingo (ne kitiems, bet ir sau), sirdziai mielo. Taip kad manyciau neverta ieskoti prasmes, nes gyvenimo prasme ir yra pats gyvenimas. Stai tokis sviestas sviestuotas 
QUOTE(megagaite @ 2009 11 20, 16:05)
Mielosios, turiu parašyti rašinį šia tema. Visada turėjau konkrečią nuomonę, kad gyvenimą reikia gyventi, o ne ieškoti prasmės gyvenimui, nes pats gyvenimas ir yra prasmė gyventi. Bet rasinį turiu parašyti pritardama nuomonei, jog verta ieškoti gyvenimo prasmės. Kai pradėjau rinkti informacija labai sutrikau, nes sis klausimas labai klampus ir interpretuoti, galima visaip...
Tad lauksiu jūsų filosofavimų...
Tad lauksiu jūsų filosofavimų...
As sia tema galiu taip issiplesti.... Bet tavo mokytojai to nesupras. man labai gaila, kad turi rasyti ne savo minciu eiga, o butent pritarti mokytojo ir, tikriausiai, visuomenes nuomonei, kad gyvenimo prasme butina.
mano asmenine nuomone, prasmes nera. Jau keletu temu ta sakiau. mano motyvacija labai paprasta - mes gimeme ne savo noru. Musu tevai mus pagimde arba planuodami mus arba ne. Prasme tame, kad jau jeigu mus isleido i si pasauli, mums nei prasant, nei reikalaujant - mes turime ji gyventi. Stumti ta gyvenima iki savo mirties kuo maloniau.
kad butu vaizdziau - isivaizduokite, kad jus pastate kirpti. t.y. - kazkas pasake - jus dirbsite kirpeja. Jus zinote, kad pasirinkimo nera - jus privalote kirpti. Jus turite vieninteli pasirinkima - kirpti taip, kad jums butu gera ziureti i rezultatus arba tiesiog kirpti, nes jus tiesiog privalote daryti. kaikurie nekencia kirpimo esmes ir ju padarytos sukuosenos artodo kaip varnu lizdas. kiti - is savo igimto optimizmo iesko nauju stiliu, nauju kirpimo budu. O prasme? kokia gali buti gyvenimo prasme, jeigu numirsi? kazka palikti po saves? Vaikai nesiskaito. O ka palikti? kazka naujo israsti? issaugoti gamta? Perdaug globaliai. Deja, bet kiekvienas musu yra nano-vienetas, kad kazka pakeisti globaliai.
Gyvenimo prasmė yra tame, kas lieka, pasibaigus gyvenimui - žmogaus gyvenimo pėdsakas, likusių gyvųjų širdyse. Nuo to, koks tas pėdsakas yra (kokybės prasme) ir apskritai ar jis yra, priklauso ir prasmė (nors, pačiam gyvenusiajam jau turbūt tai nelabai rūpi) 
Tokia mano nuomonė
Tokia mano nuomonė
QUOTE(*Rita* @ 2009 11 23, 19:42)
Gyvenimo prasmė yra tame, kas lieka, pasibaigus gyvenimui - žmogaus gyvenimo pėdsakas, likusių gyvųjų širdyse. Nuo to, koks tas pėdsakas yra (kokybės prasme) ir apskritai ar jis yra, priklauso ir prasmė (nors, pačiam gyvenusiajam jau turbūt tai nelabai rūpi) Tokia mano nuomonė
Tokia mano nuomonėO jeigu žmogus nepaliko nieko? Nei vaikų nei kažkokių gerų darbų?Pėdsakų? Jokių gražių atsiminimų kitų širdyse? Ar jo gyvenimas buvo beprasmis? Ir jei taip tai iš kieno pusės žiūrint jis buvo beprasmis? Gal jis sau tyliai nugyveno savo gyvenimą skaitydamas knygas ir su niekuo nebendraudamas? Arba kaip budistai, kurie medituoja kalnuose ir mes nieko nežinome apie jų egzistavimą. Ar jū gyvenimas neprasmingas?
