Nėštumo pradžia

As jusu vietoje pasitarciau su genetikais kiek procentu, kad vaikelis paveldes liga, gal ta tikimybe labai maza, O vyras idomu nenori tiesiog jau daugiau vaiku visiskai, ar cia del tos ligos labiau pergyvena. Yra pas mane tolimoje gimineje mergaite kuri serga sita liga, nors tevai nesirge.

Na, kiek domėjausi, tai nenustatinėja genetikai, ar vaikas paveldės diabetą. Tai čia gali būti arba arba...Aišku aš su gydytojais dar nesitariau šiuo klausimu. O tikimybė tai puikiai suprantu, kad yra. Dėl to mane ir drasko abejonės...Atrodo išprotėsiu

Manau pasverkit visus už ir prieš ir nuspręskit. Aš asmeniškai gimdyčiau, nes pasakymas, kad vaikas GALBŪT paveldės diabetą man neatrodo pakankama priežastis nutraukti nėštumą. Iš tiesų, net jei ir žinočiau 100proc., kad paveldės - vis tiek gimdyčiau.

 

Ar jūs pati sau atleistumėt, jei nutrauktumėt nėštumą? Pagalvokit kokia bus jūsų emocinė būklė po to ir ar tikrai norit visą likusį gyvenimą nugyventi su žinojimu, jog atsisakėte vaiko dėl kažkokio "galbūt". Plius, jūs sakot, kad pati norite vaiko. Tai ir gimdykit! Jei vyras myli jus, gerbs tokį sprendimą, o po to ir pats džiaugsis, kad jo neklausėt. Plius, ar vyras tikrai nenori vaiko tik dėl cukrinio diabeto? Jei taip, tai tuo labiau gimdykit. Juk vaikas nebūtinai paveldės šią ligą. O jei paveldės - su ja irgi galima gyventi. Pvz. pažįstu jauną merginą, kuri serga cukriniu diabetu ir turi nuolat leistis insuliną. Bet ji gyvena visavertį gyvenimą ir nesijaučia nelaiminga: turi mėgiamą darbą, vyrą, yra tikra kompanijos siela ir pati savęs nestato į kažkokios aukos poziciją - tiesiog susigyveno su liga ir tiek...

 

Linkiu, kad visgi apsispręstumėt išsaugoti gyvybę ir viskas baigtųsi laimingai.

Dėl cukrinio diabeto, kurį GALBŪT paveldės, negimdyt vaiko?

Gimdyti!

Gal jūsų vyrui, užuot buvus "įsitikinusiam", reikėtų pasidomėti diabeto paveldimumu.
Niekaip nelaikyčiau to pateisinama priežastimi abortui. Gal jūsų vyro galvoje slypi kitos priežastys?

Labai įkrito paryškinti žodžiai... Iš kur TOKS žinojimas? Jis pats medikas, kad taip įsitikinusiai žino? Specialiai pasidomėjau: „Paveldimumas – tik viena iš galimų diabeto išsivystymo priežasčių. Didesnė rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu yra žmonėms, kurių pirmos eilės giminės (tėvai, broliai, seserys, vaikai) jau serga diabetu. Suserga ne visi, kuriems yra šis rizikos veiksnys. Manoma, kad iki 80 proc. 2 tipo diabeto atvejų galima būtų išvengti palaikant normalų svorį, keičiant mitybą ir daugiau mankštinantis. Jei mama serga 1 tipo cukriniu diabetu, tikimybė, kad šia liga sirgs ir vaikas, yra 1–2 proc., jei serga tėvas – 3–6 proc.“ (šaltinis). Dėl 3-6 proc. atsisakyti tos mažos kruopos?
Antra -- žodžiai „jam kaip ir pakanka“. Šeimoje yra dar ir žmona, to būsimo vaikelio mama. JAM pakanka, o JIS pasidomėjo, kaip jaučiasi žmona, ko JI nori, ar svarbiausia JO nuomonė? JIS pasirūpintų JA, kilus psichologinėms, sveikatos problemoms po aborto? Aš panašiais klausimais nesyk apipildavau gudručius, siūlančius tokį dalyką kaip abortas -- „o Tu gerbtum moterį, atsikračiusią savo vaiko (nesvarbu, kokio amžiaus)?“.
Amžius, sakote? Gerokai per 30? Tai kiek -- be penkių minučių 50? Ar vis tik 34-36 metai? Pirmas vaikas paauglys? Ir tai ESMINĖS bėdos, dėl ko nereikia antro vaiko? Duokit MAN tokias problemas, ką?

Pirmiausia, tai ar cukrinis diabetas yra TOKIA BAISI liga, kad dėl tikimybės ją paveldėti reikėtų sunaikinti užsimezgusią gyvybę? Greitai perkračiusi savo pažįstamų ratą radau bent tris įvairaus amžiaus žmones sergančius šia liga ir aš Jums pasakysiu - jie gyvena pilnavertį gyvenimą, net turiningesnį nei kiti sveiki! Gal tada ir dėl galimo, pvz., trumparegystės paveldėjimo irgi reikėtų vaikų negimdyt?

Toliau - gerokai virš 30 (taip suprantu 40 dar nėr, nes tada būtumėt taip ir sakiusi), tai pats tas amžius gimdyt. Apsidairykit - šitiek tokio amžiaus moterų dar tik pirmą kartą gimdo. Vėlgi, turiu artimoj aplinkoj pavyzdį, kai mamai 44-eri, tėtis dar vyresnis ir jie (jų atveju absoliučiai netikėtai) susilaukė trečio vaiko. Matytumėt, kiek laimės ir džiaugsmo tas vaikutis atnešė. Nors šokas visiems (net medikams) buvo milžiniškas. Bet auga nuostabus ir be galo mylimas berniukas

Pirmas vaikas ne mažiukas - irgi įžvelgiu vien tik pliusus! Tai ne pametinukus augint. Vyresnėlis jau nemažas pagalbininkas, nėra konkuravimo dėl žaislų, dėl to, kurį pirmą mama turi panešiot ir t.t. Vėlgi galėčiau pateikti keletą gražių pavyzdžių, kai tarp vaikų skirtumas 11-19 metų. Beje, neseniai skaičiau (deja, nepamenu kur tiksliai, tai nuorodos nepateiksiu), kad paaugliai turintys kūdikio amžiaus brolių/seserų atsakingesni ir rečiau pradeda ankstyvus lytinius santykius.

Ir dar dėl vyrų nenoro - tai, turbūt, didžiosios daugumos pirma reakcija būna - NENORIU, NEREIKIA... O paskui, žiūrėk, tas nenorėtas pats mylimiausias vaikas būna. Taip kad vyrui leist nuspręst - ne pats protingiausias žingsnis. Be to, vidutinio amžiaus krizė apie panašų amžių jiems būna, ane? O tos krizės priežastis kokia? Kad senas pasijunta ir bando įrodyt visiems (labiausiai SAU), kad jis dar jaunas. O koks gi Tu senas, jei Tavo vaikas dar tik kūdikis?

Žodžiu, vieni pliusai!

[I] Sveikos, esu devyniolikmetė, su draugu esame tris metus. Pastojau, bet jaučiu, jog nenoriu vaiko. Taip pat nenoriu ir aborto. Esu labai pasimetusi. Aplanko nuotaikų svyravimai, atrodo, kad aš tikrai sugebėiu būti mama, o tada, kad būsiu siaubinga mama... Kaip manote ar abortas yra išeitis ar tik kvailas pasirinkimas..?

Ačiū jums moterytės už tokias protingas įžvalgas ir nuomones. Aš vis dar svyruoju. Vyrą jau beveik įkalbėjau, kad reikia mums to netikėto vaikelio..., bet dabar pati pradėjau dvejoti. Nesuprantu, ar hormonai mane veikia, ar kas, bet dabar pati esu labai išsigandusi. Buvau net užsirašiusi nėštumo nutraukimui (skamba baisiai, bet tokia realybė ),... bet nenuvažiavau...

Atrodo, kad virsta aukštyn kojom visas gyvenimas. Jaučiuosi kaip prisidirbusi paauglė. Mintyse vieną minutę jau čiučiuoju vaikelį, o kitą minutę jaučiuosi lyg kas mane būtų įmetęs tarp sraigtų, iš kurių negaliu ištrūkti...

Ir hormonai veikia, ir situacija tokia. Nueikit pas psichologą, bent produktyvesnis pokalbis bus.

jus esat abu suauge zmones, turit namus ir darbus. Gimdykit, vaikutis bus tik dziaugsmas, ir jums, ir vyrui. O del vyro, manau jis maziau del Diabeto pergyvena negu del busimu islaidu susijusiu su vaiku
be to, vaikai paaugs ir dviese bus smagiau negu vienam. Turet broli ar sese visada geriau negu nieko neturet.