Autistukai

Tai taip iseina, kad jei mokaisi pagal modifikuota (juolab adaptuota) programa, apie aukstaji moksla gali nesvajoti?

Tai gal čia Vilniuje daugiau visko bandoma ir specialistų daugiau. O provincijoje... Grįžusi iš PPT žliumbiau visą dieną. Šiaip lyg ir žinios neblogos, IQ 89 truputį žemesnis už vidutinį, autizmo tik bruožai, ir adaptuota programa.

Kaip tik Kaune yra (berods pagal Svedu projekta atidaryta) darzelis ir pradine mokykla vaikams su autizmo spektru. Kiek pernais teko kalbet su vieno autistiuko mama, tai tevai dar kovoja, kad ju vaikai toje mokykloje galetu ir toliau gauti vidurini issilavinima.

Mes net su seima svarstem galimybe keltis i Kauna. Bet kadangi teko matyt nemazai visokiu autistu (cia teko per keleta darzu palakstyt ir siaip kartais aplinkoje), tai siai dienai galiu pasakyt taip: nezinau kaip kiti, bet as pvz. nenoreciau, kad mano autistiuko grupeje butu autistu (na nebent max 2 kartu su maniskiu). Jau geriau, kad butu misri grupe vaiku su kitom problemom (ne su elgesio aisku). Nes esant krizei, pofigistiniu valdzios poziuriu, bei nekvalifikuotiems darbuotojams autizmo srityje is tiesu dirbti vaiku kolektyve kur pilna autistu yra neapsakomai sunku. Todel nukentetu tokios grupes vaiku prieziura ir lavinimas. Is tiesu kurti tik autistu grupes, klases ir pan. tai galima, bet tokiose grupese t.b. gerokai daugiau darbuotoju, palyginus nei grupese su kitom negalem. Bet tas DAUGIAU darbuotoju labai juokingai skamba dabartinem salygom, kai valstybe mazina socialines ismokas bei svarsto mazinti spec.vaiku poreikiu lengvatas darzeliuose.
Aisku mano poziuris dar gali keistis, atsiradus ir isanalizavus nauja info.

Kaip šaunu tai skaityt.

O kaip išmokyt vaiką fiksuoti žvilgsnį?

Taip, prisimenam, kaip tik vis pagalvodavau, kaip jums sekėsi VRC.
Na ką darysi, kad dėl ligos šį kartą jums nesigavo pilnai išsitirti. Bus dar kitas kartas.

Na, šaunuolis koks.
Maniškis tai nerodo kūno dalių, kad ir kiek mokau ir kartoju.

Kiek daug informacijos čionai sužinau.

Vakar ėjom su Raimondu į šventę darželyje (tiksliau - važiavom su taksi, nes labai šalta), nešiausi ir fotoaparatą, tačiau jo taip ir neišsitraukiau, ech... prastovėjom prie salės durų, laikiau vaiką ant rankų - nenorėjo eiti į vidų, kai kas nors pakalbindavo, jis nusisukdavo, išgirdęs vaikų daineles norėjo užsidengti ausis, jei norėjau eiti į salę ir atsisėsti netoli durų, tai jis neleisdavo man eiti į salę, kibdavosi į durų staktą.
O dovaną iš Kalėdų senio atsiimti rekėjo pačiam paskutiniam, tai su Raimondu glėbyje greit įėjau į salę, kol jis nespėjo atsitokėti ir nepradėjo protestuoti, verkti ar kibtis į durų staktas, priėjau prie Kalėdų senio, jis pakalbino Raimondą, aš atsukau Raimondą į Kalėdų senį, tačiau vaikas prisispaudė visu kūnu prie manęs, o kai jau gavo dovaną (iš mano rankų, nes pats iš Kalėdų senio rankų neėmė), tai čiupo už jos patenkintas, išsinešiau jį vėl prie salės durų, tai vaikas jau pagyvėjęs kažką pradėjo burbuliuoti savo kalba.
Kaip namie nenorėjo rengtis striukės, taip ir išeinant iš darželio irgi nenorėjo rengtis, verkė kol aprengiau, paskui jau nulipus laiptais iš grupės ir einant link laukutinių durų pradėjo verkti jau smarkiau, nusiramino tik lauke, kai pamatė, jog tuoj sėsime į mašiną - mus parvežė pažįstama moteris.
Tai va. Jau yra vaiko rezultatai DICS tyrimo iš PPT, tik reikia kažkaip nuvykti juos pasiimti.

Kaip fiksuoti zvilgsni ismokyti tai nezinau. Galit bandyti pries veidrodi pastatyti (taip kartais logopedais mokindami ir kitus vaikus sneket daro). Tik noreciau pabrezti, kad mokinti galima ir tada, kai autistai nefiksuoja zvilgsnio. Kiek skaiciau straipsniu apie autistus, tai jie neziuri zmonems i akis, nes pagal tyrimus tai sukelia jiems smegenyse skausma. Pernais ir musiskis i akis neziurejo (mes cia kelis kartus tikrinom). Bet mokinti ji ir be to tikrai galima. Siemet tai vel bandem i akis ziuret, tai jis jau zvilgsnio nenusuka, kaip ir ziuri i zmogu, bet dar susidaro jausmas, kad mato kazkur...


Del minios ir triksmo tai taip. Autistams tai peilis. Sakyciau reiktu pratinti socializacijai ir prie triuksmo palaipsniui. Mes siandien irgi egluteje buvom. Kadangi pries tai 1,5 menesio prasirgo vaikas ir grizo pries pat beveik svente, tai kaledines programos nespejo ismokti. Bet kazkur valanda sudalyvavo visame sventimiame "cirke" (Kaledu programoje). Tik jau i pabaiga, kai pradejo dovanas dalinti, tai jau buvo baisiai isitempes, pradejo zliumbti, tai teko is sales apsiraminimui isvesti.
Tai mano nuomone, kadangi tokio lygio renginyje dalyvavo pirma karta, tai sakyciau ir taip pakankamai ilgai atlaike. Bet va ir mums reiks sugalvot kaip ji ilgiau prie buvimo triuksmingoje minioje pripratinti.
Kai berniukui buvo 4 metai dar tikrai turejom su berniuku problemu, nes pvz. i poliklinika eit ir stovet eileje jam buvo kancia, jis pradedavo nervuotis, paskui rekauti iki tol, kol arba neiseidavom is poliklinikos, arba neateidavo kokia sesute (ar neislysdavo pro duris pats daktaras) ir neorganizuodavo jam kazkaip be eiles ieiti.
Dabar poliklinikose berniukas nerekauja, bet kai reikia laukti ilgiau, nei 10 min, tai laksto pvz. lifta paziuret, paspaudinet... , laksto koridoriais. Na, vien zodziu savo veiksmais nervuoja kartais vietini personala. Be eiles ji aisku niekas dabar neileidzia, tai cia kartais tik mums prasisukt pavyksta (arba nepavyksta).

Autistuku klaseje yra iki 8 vaiku (realiai ne visi lanko), vaikai visi labai skirtingi, nors diagnoze - panasi. Pastoviai klaseje dirba 3 suaugusieji (spec. pedagoge, mokytojo asisitente ir soc. pedagogas). Kaskart (mazdaug 2 kartus per savaite) vaikus po viena ar grupelemis ima i savo kabinetus logopedai, kineziterapeutas, muzikos terapeute, buities darbu terapeute, psichologe ir dar kazkas.... svarbiausia, kad ten dirbantys zmones isties zino, kaip dirbti, ir nedejuoja, kaip sunku ir t.t. (nes zino, kad turi buti sunku).

Na štai, mes jau po darželio šventės. Mano nykštukas pasirodė puikiai. Iš pradžių buvo ašarų, nes pirma atėjo močiutė, o aš tik vos vos spėjau renginio pradžiai po darbo; tai kadangi pirmiau atėjo močiutė, o ne mama, tai vaikas nusikriokė iki snarglio tįsimo. Kai atėjau - įsikibo tvirtai į ranką ir nebepaleido - jau tokia reikšminga pasidariau (aha, o ryte tai reikėjo manęs neklausyti ir daryti visokias nesąmones, į darželį šiaip ne taip su ožiais nuvažiavome tik 10 val ).
Gražus renginys buvo, pedagogai daro stebuklus...Šitiek daug šilumos ir darbo įdėta...O šventė buvo tik neįgaliukų...Galiu prisipažinti, jaučiausi tikrai kažkiek nejaukiai, bet...nu kažkaip nevalingai toks pojūtis gavosi...nes...niu nenoriu labai to pabrėžti, bet mano mažiulis tikrai atrodė pats sveikiausias iš visos visos minios vaikų...Nežinau, ar iš džiaugsmo, kad mums dar taip blogai nėra, ar dėl to, kad mačiau spindinčias vaikų akis, nors jos ir nebuvo tokios, kokias mačiau vaikystėje savo darželyje, ar dėl to, kad pastebėjau žiūrovų pusėje sėdinčią susigraudinusią savo mamą (jai toks reginys šiaip tai ne naujovė, nes ji pati dirba Apuolės g.) - ir aš apsiverkiau. Apsiverkiau, nes mačiau, kiek daug mano mažius moka, kaip jis ploja, linguoja, trepsi, šypsosi, nors ir labai nedrąsiai (nes mama buvo šalia ).
Kalėdų Senelio truputį išsigando, bet tik iš pradžių, o paskui ėjome kartu pasiimti dovanėlės ir nusifotografavome.
Papildyta:
Sviesioji, labai matytas vaizdas kalbant apie polikliniką Laimei mes dabar persirašėme į vaikų poliklinimą (Kauno centro), o va nuo gimimo buvome KMUK šeimos klinikoje. Tai ten košmarų košmaras būdavo - žmonių koridoriuje daug, vaikas nenusėdi, klykauja, bėgioja/stengiasi pabėgti, visokios bobulencijos pradeda komentuoti visokius komentarus - tai iš poliklinikos grįždavau kaip lauką suarusi

Nuo 2 metų Socializuoti pradėjau nuo teatro. Žinoma, man tai strEsų stresas tie teatrai su vaiku (lėlių, vaikiškas dramos, muzikinis) , bet apsišarvus kantrybe viskas įmanoma

Cia kokiam mieste?

Jau pasiėmiau DISC rezultatus iš PPT. Na, jie nedžiuginantys. Parašytas vaiko amžius mėnesiais, ir kiek mėnesių atitinka jo raida įvairiose srityse.

tai kiek atitinka?

Kaune Vaiku abilitacijos centre (kur projektas su Norvegais berods buvo, specialistai pas skandinavus stazavosi)

Radau surašyta ne tik mėnesiais, bet ir procentais. Kurį čia geriau rašyti?

Amžius - 38 mėnesiai.
smulkioji motorika - 18 mėn. (47 proc.)
kalbos supratimas - 13 mėn. (34 proc.)
Kalbos raiška - 6 mėn. (16 proc.)
bendroji motorika - 30 mėn. (79 proc.)
girdimasis dėmesys/atmintis - 6 mėn. (16 proc.)
regimasis dėmesys/atmintis - 11 mėn. (29 proc.)
savarankiškumas - 27 mėn. (71 proc.)
socialinio bendravimo įgūdžiai - 17 mėn. (45 proc.)