Aš visai netyčia užėjau čia.Ir rašau per ašaras nematydama raidžių.Negaliu patikėti,kad yra tokių stiprių Angelėlių Mamyčių,Stiprybės Jums pavydėtų bet kas.Tegul ilsisi ir Rūtelė ir kiti angelėliai ramiai,tegul suspindi žvaigždelėmis danguje,rasos lašeliais žolėje.
QUOTE(Alinge @ 2010 11 04, 23:58)
Aš visai netyčia užėjau čia.Ir rašau per ašaras nematydama raidžių.Negaliu patikėti,kad yra tokių stiprių Angelėlių Mamyčių,Stiprybės Jums pavydėtų bet kas.Tegul ilsisi ir Rūtelė ir kiti angelėliai ramiai,tegul suspindi žvaigždelėmis danguje,rasos lašeliais žolėje.
Šiandien aplankiau Rūtelę
11.11 ... žaisdavau su skaičiais 
... jie man atrodė kažkokie stebuklingi... kaip vaikas sugalvodavau norą ... ir lygiai prieš metus tas noras buvo ypač didelis - kad sklandžiai pavyktų operacija, kada chirurgui sektųsi, kad neprailgtų rytas... trumpai... kad Dievas saugotų visą personalą...
... ir lygiai prieš metus ši diena buvo ypatinga... nes tu, Rūtyt, tokiu pačiu laiku kaip dabar, dar mylavai mano papuką savo lūpytėmis, dar žiūrėjai į mane savo nuostabiu žvilgsniu, dar lietė mano lūpas tavo rankytės... pasikalbėjome, pasišypsojome, paskui porą valandėlių žaidėme, glaustėmės, važinėjomės po skyrių... tuo tarpu tavo sesutė saldžiai miegojo... ji leido mums pabūti kartu... tik mums ...
... paskui viskas vyko labai greit... nepajutau, kaip atėjo sesutė, kaip dar dvynių vežimėlyje išdažė tavo pilvelį oranžiniais dažais, o paskui sekė... mamyte, vyniojam į kaldrą, važiuojam... vos ne lėkte viskas... mamyte, galite palydėti... skyrius, koridorius, liftas, operacinės durys... viskas, daugiau jums negalima, atsisveikinkite... paskutinis bučinys jai dar mane matant, palaiminimas ir begalinis tikėjimas, kad viskas bus gerai ... laikykis, mažyt, būk stipri, greit pasimatysim... operacinės durys užsivėrė.......................................................
... jie man atrodė kažkokie stebuklingi... kaip vaikas sugalvodavau norą ... ir lygiai prieš metus tas noras buvo ypač didelis - kad sklandžiai pavyktų operacija, kada chirurgui sektųsi, kad neprailgtų rytas... trumpai... kad Dievas saugotų visą personalą...... ir lygiai prieš metus ši diena buvo ypatinga... nes tu, Rūtyt, tokiu pačiu laiku kaip dabar, dar mylavai mano papuką savo lūpytėmis, dar žiūrėjai į mane savo nuostabiu žvilgsniu, dar lietė mano lūpas tavo rankytės... pasikalbėjome, pasišypsojome, paskui porą valandėlių žaidėme, glaustėmės, važinėjomės po skyrių... tuo tarpu tavo sesutė saldžiai miegojo... ji leido mums pabūti kartu... tik mums
...... paskui viskas vyko labai greit... nepajutau, kaip atėjo sesutė, kaip dar dvynių vežimėlyje išdažė tavo pilvelį oranžiniais dažais, o paskui sekė... mamyte, vyniojam į kaldrą, važiuojam... vos ne lėkte viskas... mamyte, galite palydėti... skyrius, koridorius, liftas, operacinės durys... viskas, daugiau jums negalima, atsisveikinkite... paskutinis bučinys jai dar mane matant, palaiminimas ir begalinis tikėjimas, kad viskas bus gerai
... laikykis, mažyt, būk stipri, greit pasimatysim... operacinės durys užsivėrė.......................................................
per sunku... 
Limour, tu nuostabi Mama 
Limour... 
