Šiandien tavo diena, mažute...
Šiandien tavo diena, mažute...
... per tą pusvalanduką, kol atvažiavom Tavęs aplankyti, gamta krėtė pokštus 
... išėjom su saule, kol stabtelėjom pakely, apniuko, kol atvažiavom iki Tavęs, pradėjo snigti, o kai uždegėme žvakeles, saulytė vėl mums nusišypsojo ... padėkojau jai ir pasidžiaugiau tokia įspūdinga diena 
...
... išėjom su saule, kol stabtelėjom pakely, apniuko, kol atvažiavom iki Tavęs, pradėjo snigti, o kai uždegėme žvakeles, saulytė vėl mums nusišypsojo ... padėkojau jai ir pasidžiaugiau tokia įspūdinga diena ...
+2010 03 16, 23:07-->QUOTE(hi @ 2010 03 16, 23:07)
@ 2010 03 16, 23:07)
Miela Rūtele,
Sunku apsakyti tą jausmą, kai lygiai prieš metus ligoninėje buvau ruošiama operacijai...... ir begalinis džiaugsmas, kad jau tuoj tuoj išvysiu savo pupas, ir begalinis nerimas, o kas bus toliau, kaip seksis dešiniąjai mergytei (tuo metu net užuominos neturėjom į tai, jog būsi Rūta).... visada žinojau, tu saugi, kol esi pilvelyje, kol tavo kraujotaka bendra su mana......
Mažyt, tu gimei 9:10 val., pirmoji ... vos po akimirkos gimė sesytė ... jus abi nunešė, sutvarkė ir atnešė parodyti man.... oi kaip išgaravo iš akių tas vaizdas... kaip jūs atrodėte... nepamenu net, ar leido jus pabučiuoti 
... o tada... tada tave ištyrė ir išvežė į kitą miesto galą, į Santariškes... buvai lankoma tėvelio, o aš tave, mažut, jau "blaiviom" akim pamačiau tik po trijų parų... verkiau pasikukčiodama... tokia putlutė, tokia graži , o guli reanimacijoje... širdis plyšo iš skausmo, nežinomybė žudė... žiūrėjau į tave ir nieko nežinojau: nei kaip ilgai ten būsi, nei kada galėsiu tave priglausti... džiaugiausi vienu, kad jau pagaliau atvežiau tau savo pienuko, kad nors lašeliu būsim kartu ... glausdavau sesę ir verkdavau, kad negaliu priglausti tavęs, bet žinojau, tai - laikina... taip... penkių parų tave operavo, būklė buvo sunki, bet stabili, iš lėto ramiai atsigavai... prabėgo dar savaičiukė, tada jau mane su Agnyte perkėlė į kardiologijos skyrių ir atidavė tave ... tos dienos buvo pačios pačiausios ... turėjau jus abi, atvažiuodavo tėvelis su Urtute ir vienoje palatoje būdavome būdavome visi 5.... Urtutė palaikydavo buteliuką... jai labai patiko rūpintis jumis... pradėjau matyti vaizdą, kaip tai atrodys namuose buvau be galo laiminga... visai netrukus, vos po kelių dienų mus išleido iš ligoninės... žinau tiksliai - tai buvo balandžio 6-oji. Nuostabesnės dovanos gimtadiniui negalėjau gauti....visi 5 važiavome namo .
Rūtele, nors tavo kelias šioje žemėje buvo toks trumpas... nors džiuginai mus tik 8 mėnesius, tačiau Tavo atminimas liks amžinas... meilė ir šiluma, kurią patyrėme kartu su tavim, neišblės niekada... myliu ir mylėsiu Tave amžinai...
Mama
Sunku apsakyti tą jausmą, kai lygiai prieš metus ligoninėje buvau ruošiama operacijai...... ir begalinis džiaugsmas, kad jau tuoj tuoj išvysiu savo pupas, ir begalinis nerimas, o kas bus toliau, kaip seksis dešiniąjai mergytei (tuo metu net užuominos neturėjom į tai, jog būsi Rūta
).... visada žinojau, tu saugi, kol esi pilvelyje, kol tavo kraujotaka bendra su mana......Mažyt, tu gimei 9:10 val., pirmoji
... vos po akimirkos gimė sesytė ... jus abi nunešė, sutvarkė ir atnešė parodyti man.... oi kaip išgaravo iš akių tas vaizdas... kaip jūs atrodėte... nepamenu net, ar leido jus pabučiuoti ... o tada... tada tave ištyrė ir išvežė į kitą miesto galą, į Santariškes... buvai lankoma tėvelio, o aš tave, mažut, jau "blaiviom" akim pamačiau tik po trijų parų... verkiau pasikukčiodama... tokia putlutė, tokia graži , o guli reanimacijoje... širdis plyšo iš skausmo, nežinomybė žudė... žiūrėjau į tave ir nieko nežinojau: nei kaip ilgai ten būsi, nei kada galėsiu tave priglausti... džiaugiausi vienu, kad jau pagaliau atvežiau tau savo pienuko, kad nors lašeliu būsim kartu ... glausdavau sesę ir verkdavau, kad negaliu priglausti tavęs, bet žinojau, tai - laikina... taip... penkių parų tave operavo, būklė buvo sunki, bet stabili, iš lėto ramiai atsigavai... prabėgo dar savaičiukė, tada jau mane su Agnyte perkėlė į kardiologijos skyrių ir atidavė tave ... tos dienos buvo pačios pačiausios ... turėjau jus abi, atvažiuodavo tėvelis su Urtute ir vienoje palatoje būdavome būdavome visi 5.... Urtutė palaikydavo buteliuką... jai labai patiko rūpintis jumis... pradėjau matyti vaizdą, kaip tai atrodys namuose buvau be galo laiminga... visai netrukus, vos po kelių dienų mus išleido iš ligoninės... žinau tiksliai - tai buvo balandžio 6-oji. Nuostabesnės dovanos gimtadiniui negalėjau gauti....visi 5 važiavome namo .Rūtele, nors tavo kelias šioje žemėje buvo toks trumpas... nors džiuginai mus tik 8 mėnesius, tačiau Tavo atminimas liks amžinas... meilė ir šiluma, kurią patyrėme kartu su tavim, neišblės niekada... myliu ir mylėsiu Tave amžinai
...Mama
QUOTE(Limour @ 2010 03 20, 09:07)
Miela Rūtele,
....
Rūtele, nors tavo kelias šioje žemėje buvo toks trumpas... nors džiuginai mus tik 8 mėnesius, tačiau Tavo atminimas liks amžinas... meilė ir šiluma, kurią patyrėme kartu su tavim, neišblės niekada... myliu ir mylėsiu Tave amžinai...
Mama
....
Rūtele, nors tavo kelias šioje žemėje buvo toks trumpas... nors džiuginai mus tik 8 mėnesius, tačiau Tavo atminimas liks amžinas... meilė ir šiluma, kurią patyrėme kartu su tavim, neišblės niekada... myliu ir mylėsiu Tave amžinai
...Mama
Koks gražus laiškas Rūtelei, ji bus amžinai su Jumis
Agnytę su pirmuoju gimtadieniu!!!
Vis aplankau šį skyrelį, nes čia miela ir šilta
QUOTE(Limour @ 2010 03 20, 09:07)
Rūtele, nors tavo kelias šioje žemėje buvo toks trumpas... nors džiuginai mus tik 8 mėnesius, tačiau Tavo atminimas liks amžinas... meilė ir šiluma, kurią patyrėme kartu su tavim, neišblės niekada... myliu ir mylėsiu Tave amžinai
...Mama [/i]
Rutele,siandien ir tavo gimimo diena
QUOTE(Limour @ 2010 03 20, 09:07)
...
QUOTE(Limour @ 2010 03 20, 10:07)
Rūtele, nors tavo kelias šioje žemėje buvo toks trumpas... nors džiuginai mus tik 8 mėnesius, tačiau Tavo atminimas liks amžinas... meilė ir šiluma, kurią patyrėme kartu su tavim, neišblės niekada... myliu ir mylėsiu Tave amžinai
...Mama [/i]
Agnyte su gimtadieniu
Rūteliuk, tiek daug meilės aplinka Tave, turi nuostabią mamą 
Siunčiu tau maldelę Rūtele
QUOTE(Limour @ 2010 03 20, 09:07)
Miela Rūtele,
Sunku apsakyti tą jausmą, kai lygiai prieš metus ligoninėje buvau ruošiama operacijai...... ir begalinis džiaugsmas, kad jau tuoj tuoj išvysiu savo pupas, ir begalinis nerimas, o kas bus toliau, kaip seksis dešiniąjai mergytei (tuo metu net užuominos neturėjom į tai, jog būsi Rūta).... visada žinojau, tu saugi, kol esi pilvelyje, kol tavo kraujotaka bendra su mana......
Mažyt, tu gimei 9:10 val., pirmoji ... vos po akimirkos gimė sesytė ... jus abi nunešė, sutvarkė ir atnešė parodyti man.... oi kaip išgaravo iš akių tas vaizdas... kaip jūs atrodėte... nepamenu net, ar leido jus pabučiuoti ... o tada... tada tave ištyrė ir išvežė į kitą miesto galą, į Santariškes... buvai lankoma tėvelio, o aš tave, mažut, jau "blaiviom" akim pamačiau tik po trijų parų... verkiau pasikukčiodama... tokia putlutė, tokia graži , o guli reanimacijoje... širdis plyšo iš skausmo, nežinomybė žudė... žiūrėjau į tave ir nieko nežinojau: nei kaip ilgai ten būsi, nei kada galėsiu tave priglausti... džiaugiausi vienu, kad jau pagaliau atvežiau tau savo pienuko, kad nors lašeliu būsim kartu ... glausdavau sesę ir verkdavau, kad negaliu priglausti tavęs, bet žinojau, tai - laikina... taip... penkių parų tave operavo, būklė buvo sunki, bet stabili, iš lėto ramiai atsigavai... prabėgo dar savaičiukė, tada jau mane su Agnyte perkėlė į kardiologijos skyrių ir atidavė tave ... tos dienos buvo pačios pačiausios ... turėjau jus abi, atvažiuodavo tėvelis su Urtute ir vienoje palatoje būdavome būdavome visi 5.... Urtutė palaikydavo buteliuką... jai labai patiko rūpintis jumis... pradėjau matyti vaizdą, kaip tai atrodys namuose buvau be galo laiminga... visai netrukus, vos po kelių dienų mus išleido iš ligoninės... žinau tiksliai - tai buvo balandžio 6-oji. Nuostabesnės dovanos gimtadiniui negalėjau gauti....visi 5 važiavome namo .
Rūtele, nors tavo kelias šioje žemėje buvo toks trumpas... nors džiuginai mus tik 8 mėnesius, tačiau Tavo atminimas liks amžinas... meilė ir šiluma, kurią patyrėme kartu su tavim, neišblės niekada... myliu ir mylėsiu Tave amžinai...
Mama
Sunku apsakyti tą jausmą, kai lygiai prieš metus ligoninėje buvau ruošiama operacijai...... ir begalinis džiaugsmas, kad jau tuoj tuoj išvysiu savo pupas, ir begalinis nerimas, o kas bus toliau, kaip seksis dešiniąjai mergytei (tuo metu net užuominos neturėjom į tai, jog būsi Rūta
).... visada žinojau, tu saugi, kol esi pilvelyje, kol tavo kraujotaka bendra su mana......Mažyt, tu gimei 9:10 val., pirmoji
... vos po akimirkos gimė sesytė ... jus abi nunešė, sutvarkė ir atnešė parodyti man.... oi kaip išgaravo iš akių tas vaizdas... kaip jūs atrodėte... nepamenu net, ar leido jus pabučiuoti ... o tada... tada tave ištyrė ir išvežė į kitą miesto galą, į Santariškes... buvai lankoma tėvelio, o aš tave, mažut, jau "blaiviom" akim pamačiau tik po trijų parų... verkiau pasikukčiodama... tokia putlutė, tokia graži , o guli reanimacijoje... širdis plyšo iš skausmo, nežinomybė žudė... žiūrėjau į tave ir nieko nežinojau: nei kaip ilgai ten būsi, nei kada galėsiu tave priglausti... džiaugiausi vienu, kad jau pagaliau atvežiau tau savo pienuko, kad nors lašeliu būsim kartu ... glausdavau sesę ir verkdavau, kad negaliu priglausti tavęs, bet žinojau, tai - laikina... taip... penkių parų tave operavo, būklė buvo sunki, bet stabili, iš lėto ramiai atsigavai... prabėgo dar savaičiukė, tada jau mane su Agnyte perkėlė į kardiologijos skyrių ir atidavė tave ... tos dienos buvo pačios pačiausios ... turėjau jus abi, atvažiuodavo tėvelis su Urtute ir vienoje palatoje būdavome būdavome visi 5.... Urtutė palaikydavo buteliuką... jai labai patiko rūpintis jumis... pradėjau matyti vaizdą, kaip tai atrodys namuose buvau be galo laiminga... visai netrukus, vos po kelių dienų mus išleido iš ligoninės... žinau tiksliai - tai buvo balandžio 6-oji. Nuostabesnės dovanos gimtadiniui negalėjau gauti....visi 5 važiavome namo .Rūtele, nors tavo kelias šioje žemėje buvo toks trumpas... nors džiuginai mus tik 8 mėnesius, tačiau Tavo atminimas liks amžinas... meilė ir šiluma, kurią patyrėme kartu su tavim, neišblės niekada... myliu ir mylėsiu Tave amžinai
...Mama
Vel po tiek laiko as eilini karta apsiverkiau
