, išėjau su savo mažąja į lauką pasivaikščioti. Dauguma žmonių nešasi eglutes, eglių šakas, krepšiuose skanėstai, silkės 
, mandarinai. 
Taip kvepia šventėm.. Sulaukiu skambučio.. Mmmmm.. Kaip aš to žmogučio pasiilgau... 
Susitariam susitikti.. Privažiuoja karieta, iš jos iššoka snieguolė - gražuolė.. Akys tooookios... toookios pilnos meilės.. mmmm... Įduoda į rankas dovanėlės, stipriai pabučiuoja, dar stipriau apkabina ir nuvažiuoja.. Dar bandau kažką sakyti, bet lieku laaabai nustebinta mūsų trumpu, kelias sekundes trukusiu susitikimu.. Gryžtu namo.. Paimu man skirtą dovanėle.. Pamatytumėt -ji taip kruopščiai ir nuoširdžiai suvyniota.. Tiek meilės.. Ir jau žinau, kas ten.. Nors neišvyniojau, bet žinau.. Nujaučiu... Tiesiog esu tuo įsitikinusi.. Kurį laiką nedrįstu plėšti, ardyti.. Akys pratrūksta ašarom.. Palaikau dovanėlę.. Vėl padedu.. Taip trapu.. Taip nuoširdu.. Tieeek meilės.. Pagaliau išdrįstu ją išvynioti.. Pasirodo mano širdis gerai jautė ten tikras ANGELĖLIS. Mūsų Angelėlis.. Mūsų Rūtelė.. Išbučiavau.. Prisiglaudžiau.. Sušildžiau.. Nuolat ją kalbinu.. Net pasitariau kas vakarienei labiau tiktų gaminti ..Linut, miela mano Drauge..
Tai pati geriausia, nuoširdžiausia dovana, kokią esu gavus.. Žaviuosi Tavimi.. Myliu Tave.. Myliu mūsų Angelėlį..
