Na biski pastudijavau tuos IgG. Gal tai pades geriau suprast to ImuPro tyrimo esme
Antikūnai tai baltymai, kuriuos sintetina organizmas, reaguodamas į antigeną. Jie apibūdinami kaip struktūriškai giminingų baltymų, atliekančių cirkuliuojančių antikūnų vaidmenį, grupė. Tai vieni gausiausių baltymų jie sudaro ~20% kraujo plazmos baltymų masės.Svarbiausia imuninės sistemos funkcija atpažinti paviršiaus ypatybes tų makromolekulių (antigenų), kurios nėra organizmo sudedamosios dalys, jas nukenksminti ir eliminuoti. Taip palaikomas organizmo struktūrinis ir funkcinis vientisumas. Šią funkciją atlieka kraujo plazmos imunoglobulinai. Jie nukenksmina virusus bei toksinus, mobilizuoja komplemento sistemą ir įvairius leukocitus galabyti
mikroorganizmus ir didesnius parazitus.Šiuo metu skiriamos 5 imunoglobulinų klasės: IgG, IgA, IgM, IgD ir IgE. IgG klasės imunoglobulinai yra vieninteliai baltymai, kurie per placentą pereina iš motinos kraujo į vaisiaus kraują ir čia atlieka savo darbą. Motinos piene taip pat yra IgG antikūnųtačiau jie išskiriami ne tik į pieną, bet ir į seiles, ašaras, kvėpavimo takų gleives.IgG sudaro 7075% visų imunoglobulinų ir atlieka šias funkcijas: jungia komplementą,dalyvauja imuniniame atsake, stimuliuoja makrofagų ryjimą" ir pereina per placentą.IgG sudaro 4 poklasiai: IgG1, IgG2, IgG3, IgG4. Žmogaus (ir kai kurių gyvūnų) naujagimiai IgG antikūnų gauna su motinos pienu. Taigi vaisius ir naujagimis pasyvų imunitetą įgyja dviem būdais: per placentą iš motinos kraujo, ir per žarnyną iš motinos pieno.
IgG intensyviausiai iš visų antikūnų suriša ir neutralizuoja tirpius bakterijų antigenus,
egzotoksinus, virusus. Gauti iš motinos kraujo ir pieno IgG pirmaisiais gyvenimo mėnesiais suyra ir pašalinami iš organizmo. Savarankiška IgG sintezė prasideda 20-ą embriono savaitę, tačiau iki šešių mėnesių amžiaus jo sintetinama labai nedaug. Todėl šiuo gyvenimo periodu, laipsniškai mažėjant pasyviu būdu gautų IgG kiekiui ir nepakankamai jų sintetinant, naujagimis nėra atsparus infekcinėms ligoms.
IgG koncentracija padidėja sergant infekcinėmis, kepenų, autoimuninėmis ligomis, po imunizacijos, o sumažėja sutrikus brendimui, esant limfoidinės sistemos navikams, stokojant baltymų ir kitų energijos šaltinių.
Papildyta:Alergija - tai pakitusi organizmo reakcija į aplinką. Tai jau nenormali, iškreipta organizmo reakcija (alerginė reakcija), kai padidėja jautrumas vienai ar kelioms genetiškai svetimoms organizmui medžiagoms po kartotinio sąlyčio su jomis. Vadinasi, ligonis, sergantis alergija, labai jautriai, o kartais net itin stipriai reaguoja, medžiagas, į kurias beveik nereaguoja sveikas žmogus, t.y. imuninė sistema sukuria antikūnus tokioms medžiagoms, kurios paprastai nėra laikomos svetimomis.Pirmąkart patekę į organizmą alergenai dar nesukelia ligos, bet organizmą įjautrina, sensibilizuoja (alergizuoja), t. y. pradeda gaminti antikūnų. Kai kuriems žmonėms gaminasi ypač daug
antikūnų. Dabar jau įrodyta, kad jų kiekį lemia genetiniai (t. y. paveldimi) faktoriai. Iš penkių antikūnų tipų alerginėse reakcijose dalyvauja IgE antikūnai, kurių randama kraujyje, tačiau skirtingai nuo kitų tipų antikūnų, jų taip pat randama ir ant audiniuose esančių putliųjų ląstelių membranų. Esant alergijai šių imunoglobulinų gaminasi ypač daug.Alergija prasideda nuo to, kai IgE nukeliauja į audinius ir prisijungia prie putliųjų ląstelių. Daug jų yra plaučiuose, viršutiniuose kvėpavimo takuose, odoje, žarnose.
Alergiškam žmogui po pakartotinio kontakto su alergenu prieš jį pasigamina
specifiniai IgE, kurie prisitvirtina prie putliosios ląstelės paviršiaus. Tokia ląstelė yra įjautrinta. Kai alergenas ją pasiekia, jis susijungia su specifiniu IgE, fiksuotu ant ląstelės paviršiaus. Alergenas padaro tarytum tiltą tarp IgE antikūnų.
. Tame paciame "Tavo vaikas" randu stai tokia info:
