
Intrigos inese, virpuliuko kazkokio... Jei meiluzis tik pasimylejimams... gal kazkiek tuo momentu pakelia saviverte, nes jauti, kad patinki, kad esi geidziama... bet bendroj sumoj sudejus viska: esi eiline keksele, lendanti i svetima "darza" ir rankiojanti nuo kito stalo atliekamus trupinius, nesvarbu tai butu kailiniai, deimantai ar bukietas zibuciu... vistek esi tam "brangiausiajam" "trecia, penkta, astuoniolikta", kokia grazi, protinga ar zavi butum, bet realiai nu nesugebi susirasto sau tinkamo vyro... Vienas, tarkim, namuose knarkia ir i tave demesio nekreipia, o su situo valkiojiesi pakampemis - viesbuciai, kaimo turizmas, priemiestiu viezbutukai, tariamos komandiruotes, seminarai... kad kas "nepagautu", nesisaipytu, vaiku pirstais nebadytu, kad jo zmona su sluota kupros nepakedentu.... Cia galima ilgai postringaut apie tai, kad tas vyras kiaule kaltas, jis isipareigojes - tu ne... arba mano seimoj blogas vyras ir tas kitas paguoda - atgaiva. Bobuciu pasakos bei saves pateisinimas, kad ramiau miegoti butu... reikalo esme lieka ta pati - likuciu nuo kitu stalo rankiojimas/paslapciom nesimas is savo trobos... o "pagrindini patiekala" abiem atvejais suziaumoja kiti

Bet tai tik mano subjektyvi nuomone
