Kai mamai baigiasi kantrybė..

Sandra_I, nesu niekada gavusi berzines koses kiek pati save pamenu  ir atrodo, labai baisiu nesamoniu nekreciu, na gal daugiau akiplesa, nei kiti, bet del to tik dziaugiuosi, nes gyvent lengviau  manau, kad jusu aprasytoj situacijoj yra kazkas daugiau, nei jus matot is sono  tuoj mazo pliaukstelejimo per sikna neuzteks, ipras ir prie to. O kas paskui? gal jusu tetai ir dedei reiktu pasidometi daugiau apie vaiku auklejimo budus, yra tikrai nemazai knygu, gal pavyktu atrasti tokia, kurios metodika 'limpa'.

Ruta1992, o kazin, kaip tevai elgiasi su abiem vaikais, kai jusu nebuna? Gal net ir patys nepastebi, isisuke i darbu sukuri, gal cia kazkoks maistas tos mergaites. Vaikam uztenka minimaliu priezasciu. As dar iki siol pamenu, kad mama sakydavo, jog man reikia nesti siuksles, nes brolis dar mazas, konteinerio nepasiekia  tai dar dabar pamenu, kaip sau isikaliau i galva, kad va, man 8 metai ir as pasiekiu konteineri, tai kai broliui bus tiek, jis jau irgi turi pasiekt   

prisiminus savo vaikyste jus niekada nuo tevu nesate gavusios per uzpakaliuka?manot kad tai sugadino jum gyvenima?asmeniskai as buvau labai ziauriai musama pirmasis patevis taip elgesi su manim ir mama bet ilgai nereikejo to kenteti.ir nesijauciu kad tapau blogesniu zmogumi.jis neturejo kantrybes su vaikais todel aukledavo kumsciais...baisu bet realu.man nepatinka smurtas nesiruosiu taip aukleti savo mazosios,kai pati tai isgyvenau zinau koks jausmas ir baime kankina nuolatos musama vaika.bet lengvas pliaukstelejimas per uzpakaliuka nemanau kad yra blogas dalykas,pavyzdziui kai dar laukiausi mano tetos dvynukes buvo 4m pribegusios pradejo man dauzyt per pilva ju mama pasake kad negalima o merginos atsake tu mum neaiskink ka norim ta darom.tada dede svelniai sudave per uzpakaliukus ir is karto nurimo atsiprase manes ir pilvuka visada tik glostydavo.sakysit nesuprato kad negalima?suprato jos zinojo kad pilvukyje yra vaikutis kad jis mazas ji reikia saugot negalima uzgaut.jos tiesiog buvo taip auklejamos kad viskas galima o kai mama pasakydavo ir paaiskindavo situacija kad negalima ir kodel negalima tiesiog isvadindavo ja visaip parodydavo vidurini pirsta ir pareiksdavo kad ji joms vistiek nieko nepadarys ir tikrai negaus per uzpakaliukus.3-4metu mergaites kaip toks elgesys?dabar neseniai specialiai pradejo daryt i kelnes kaku ir siusioti padariusios juokiasi teplioja...su jom teta elgiasi labai gerai daug demesio viska aiskina pasakoja parodo ka galima ka negalima ir kokios pasekmes po to...bet nieko visiskai nieko...tokios mazytes ir is namu sugeba pabegt aisku toli nepabega nueina uz namo ir sedi ilga laika.ir tikrai pasmerktumet mama kuri tokiu atveju lengvai plauksteletu savo vaikui per uzpakaliuka?taip kad beveik nejaustu neskaudetu ir verkt nereiketu?vaiko auklejimas smurtu ir musimu tikrai nera gerai puikiai ta suprantu ir laikausi sios tiesos remdamasi savo patirtim.

Aš nesu už tai, kad vaikus reikia mušti ir savuosius mušu,ne, paprasčiausiai būna tokiu situacijų kad reikia,to vienintelio kartelio ir situacija daugiau niekada nebesikartoja,kaip ir tas isterinis klykimas ir voliojimasis bet kur parkritus,savo dukrą beržine koše esu pavaišinusi tik du kartus ir to užteko kad išgirstu kas jai sakoma,toliau viska išspręsdavome kalbėdamos ir be jokiu isterijų.O dabar kai dukra jau didelė ir kalbame apie viską atvirai,esam kalbėjusios apie rykštele,ji puikiausiai prisimena ir žino už ką gavo,dabar ačiū sako,nes kaip pati sako jo tada jau reikėjo.
Žinau yra tokių tėvų kurie jau ir kalbos dovaną praradę su vaikais, vien tik kumščiai ir rėkimas likęs,nesu iš tokių ir už menkiausia neklausimą užpakalio neplaku,va čia jau galima sakyti neauklėjimas ,o vaiko erzinimas,neklauso i užpakali kas iš to,ta minute išsilieja o toliau ... kitą kartą vėl tas pats ir vėl.....

Aš nesakau kad tik mušti vaikai užauga gerais,jokiu būdu,bet ką daryti,toms mamoms kuriu atžalos jau 3 metų gali visur pasiūsti ir akis užspjaudyti,jai pačiai ar svetimiems,apie tokia situacija kalbu,o vaikų yra tikrai gerų kuriems nereikia net kartoti ką pasakei,tai ir apie jokia beržine koše kalbos negali būti.

O vaikų pažįstu daug,galiu pasakyti pakankamai daug,darželyje dirbau 13 metų,mačiau ir paklusnių ir išlepintu,kurie su peiliu ateidavo i lopšeli nes vaikas norėdavo atsinešti,o mama negalėdavo atimti.

as labai pritariu jums,cia kazkas panasaus kaip as galvoju kai vaikas tampa bokso kriause ir tevu isiucio objektu ant kurio galima issiliet cia jau yra baiu tokiu tevu tevais negalima vadint

Labai gera ir idomi tema apie tai kaip elgtis kai vaikas isveda is KANTRYBES , pas mus tokiu situaciju kaip isterijos priepolis parduotuveje ar renginyje ,tai labai labai labai daznas ivykis, bet cia as jau esu uzsigrudinusi ir zinau, kad tai manes laukia, tai paprasciausiai nekreipiu demesiu, nes zinau, kad po kiek laiko NURIMS. Kas liecia namie pykcius tai nuvedimas i kita kambary mazosios - man NEPADEDA, nes ji nebijo buti viena ir ta kambary i kuri as ja nuvesiu apvers aukstyn kojom , o mano isejimas i kita kambary, taip pat mums neiseitis, nes kai tankas atbega pas mane. Bet man padeda tai, kad as pasakau :"ISMESIU TAVO MIKI MAUZA" tai jos mylimiausias  zaislas is didziosios raides, ir kai tai isgirsta mano mazoji ta pacia sekunde ijungia stabdi . Taciau ir pasitaiko tokiu atveju, kad neispirmo karto isgirsta sia fraze, tai tenka net iki siukliu dezes jos zaisla nunesti, o tada tai buna spektaklis ciumpa ji mane ir stabdo, kad tik nemesciau. Zinoma, net nekiltu tokia mintis ismesti, bet tai pati veiksmingiausia priemone pristabdyti mazosios bloga elgesi ir paciai neprarasti kantrybes.

Man tas kad ir vienkartinis vaiko musimas parodytu tik viena dalyka-tevams reikia pagalbos, daugiau ziniu kaip aukleti savo vaika. Ir ne trimeciame vaikelyje slypi jo negero elgesio priezastys-ne vienas vaikas negimsta mokedamas keiktis ar rodyti tevams vidurini pirsta. Tevu pareiga priziureti, kokioje aplinkoje auga ju vaikas, is ko mokosi ir ima pavyzdi. Nu ok ok, paziuresim, ka as snekesiu po keleriu metu