Kai mamai baigiasi kantrybė..

Šitai mamai pačiai košelės būtų neprošal paragauti.

Jei ožiai užpultu visai nieko butu,bet kad jau ožiai mane nebepuola,tai ir kosės nebereikia,čia tik jūsų reikalas ar koše vaisinsit ar ne,bet gaila žiūrėti į tas mamas kurios stovi ir verkia šalia besiožiuojančio vaiko ir padaryti nieko negali,o vaikas vis labiau isterikuoja ir virsta į ligoniuką,atleiskit aš per daug myliu savo vaiką kad leisčiau jam taip sunkiai susirgti

Tos mamos puola į vieną kraštutinumą (nieko nedaryti), o jūs į kitą. Ir niekuo jūs ne geresnė už jas. "Liga" (o iš tikrųjų- normalus vaiko vystymosi etapas) gali pasireikšt ne tik aktyvia forma (rėkimu, bėgimu, draskymusi), bet ir perdėtu pasyvumu, nesidomėjimu pasauliu, aplinka (o kas, jeigu mama ir už tai lups?), užsisklendimu. O gal ir maištavimu, tyčiniais išsišokimais (dažnai paauglystėje). O ir koks puikus pavyzdys vaikams: "muši, reiškia turi viršenybę prieš mušamąjį". Manot, nepanaudos to kieme ir ateity savo šeimoje?
Puikiai iliustruojate jau anekdotų patapusią frazę "muša- reiškia myli"

Kazkaip nelabai tikiu kad visos mamos tiesiog tobulos Maciau viena kita turinti angeliska kantrybe... kol gimsta antras vaikas O tada pirmas vaikelis suzino kad jis yra netobulas ir ji uzpuola oziai Tokiu mamyciu noreciau paklausti: kaip nusiraminat?

Nemušt, nerėkt ant vaiko, tai nereiškia būti tobulai. Tobulų žmonių nebūna (bet tai nereiškia, kad nebereikia stengtis), bet kiekviena mama savo vaikui yra tobula
Elementariausias patarimas- išlieti pyktį kitur ir išmokyti to vaiką. Ir kalbėtis tik nusiraminus, kai pokalbis iš ties duos rezultatų. Galima taikyti ne tik vaikams

Turiu tik vieną vaiką, bet manau, kad dar prieš gimstant antram pirmąjį reikia paruošti šeimos padidėjimui, kad nebūtų didesnio šoko.

Matau este nuostabi mama ir tuo net neabejoju,bet kai užauginsit viena vaiką iki 17 metu ir pajusit jų paauglystę tada galėsim pakalbėti dar rakteli,visa tai jau man praeity su mergina o tavęs matau laukia visi tikrieji išbandymai ir jei palengvės jums galiu pasakyti kad viskas praėjo puikiai ir be mušimu,paauglysteje nebe laikas auklėti,auklėti reikia kol vaikai maži,o kai paaugliai tai gausi viska ką esi nusipelnęs juos augindamas.

Kantrybė,kantrybė.Dėkoju Dievui,kad ją turiu vaikų auklėjimo atžvilgiu beveik geležinę.Nes dičkė pasidarė tokia ožka,kad baisu.Gerai,kad negriūna bent ant žemės,bet pvz.būnam kiemelyje ir ji piktybiškai pradeda brolį stumdyti...Tada nuvedu į koridorių ir palieku apgalvoti ką ji ir dėl ko daro ir atėjus atsiprašyt brolio...Po kokių 10 min ateina ir pasako,kad neatsiprašinės (dažniausiai atsiprašo).Tada sakau,kad eitų į koridorių ir vėl galvotų.Mažylis mėgsta užstot sesę,net ir kai ji isterikuoja,todėl,kad jis pats nesinervuotų ir nesimokytų tos isterijos (jis labai ją mėgdžioja) nukreipiu dėmesį ir tiesiog ar dainuot ar žaist pradedu ir tada dičkė klykt pradeda kaip skerdžiama!
Nuvedu vėl į koridorių pasakius,kad nemandagu klykt lauke,nes išgąsdins visus.Tada žinoma apsiverkia ir brolis ją nueina paguost,o ji,ne tai,kad pasidžiaugtų paguoda,tai dar duoda mažiui į dūdą!
Ir jau nebežinom ką bedaryti,nes mažiuko neišeina atitraukti nuo sesės ir jis kiekvieną kartą eidamas geranoriškai guosti sesę gauna dūdon
Tai pas mažių laiks nuo laiko užeina tas periodas,kad jis nenori net eiti sesės iš darželio paimt ir verkia baisiai
Dičkės dėmesio nuo isterijos jau neišeina nukreipt,nes jau per didelė (kovą 5 metai bus)...
Vis tikimės,kad išaugs.Beržinės košės negavo ir negaus tikros,tik esa kartą su ranka per paltą gavus nuo tėtės,kai jau neapsikentė,nes per 15 min. ji sugebėjo 3 kartus užvažiuot mažiui
Kažkaip liūdna,kad tokia ožka pasidarė ir baisu,kad mažius viską kartojantis nepasidarytų toks,nes šiaip jis charakterio labai švelnaus,taikus toks,geranoriškas Vis paguoda kažkokia,kai sesutė velniūkštė tokia

Aš čia ne į temą, bet tave pastebiu ne pirmą kartą pasisakant. Manau, kad būsi nuostabi mama

Kadanors Dėkoju už komplimentą

Nenustebciau, jei taip aukledama ir suneli, veliau jau nuo jo paauglio pati i makuferi gausit per koki barni Palaukit, kada nors dar ir is dukros isgirsit, ka ji apie tai is tikro mano, ypac, kai pati tures savo vaiku. Turbut jums keista pasirodys, bet zinokit, is nemusamu vaiku isauga nuostabus zmones

Ruta1992 negaliu nieko patart, per mazai dar patirties mano. Pirmiausiai perskaicius man sauna i galva, kad sese konkuruoja su broliu ir jaucia, kad jis va mazesnis, geras visada, meilus (netgi ja eina supykusia guosti) ir jai del to siutas ima. Ir kad mama gali su broliu ziasti, kai ji pyksta, ir nekreipti demesio i ja. Uztai tas pyktis broliui ir atsiranda. Na man taip atrodo, nes pati budama panasaus amziaus, kazka panasaus jutau broliui. Pamenu, turejau saldainiu-zirniuku nemaza dezute, tai vien del to, kad nereiktu ju su broliu dalintis, ismeciau juos pro langa lauk Logikos jokios, bet va tada taip susisviete.
O beje, cia apie savo vaikucius kalbat? Nesusiskaiciuoja man metai biski

prisiminus savo vaikyste jus niekada nuo tevu nesate gavusios per uzpakaliuka?manot kad tai sugadino jum gyvenima?asmeniskai as buvau labai ziauriai musama pirmasis patevis taip elgesi su manim ir mama bet ilgai nereikejo to kenteti.ir nesijauciu kad tapau blogesniu zmogumi.jis neturejo kantrybes su vaikais todel aukledavo kumsciais...baisu bet realu.man nepatinka smurtas nesiruosiu taip aukleti savo mazosios,kai pati tai isgyvenau zinau koks jausmas ir baime kankina nuolatos musama vaika.bet lengvas pliaukstelejimas per uzpakaliuka nemanau kad yra blogas dalykas,pavyzdziui kai dar laukiausi mano tetos dvynukes buvo 4m pribegusios pradejo man dauzyt per pilva ju mama pasake kad negalima o merginos atsake tu mum neaiskink ka norim ta darom.tada dede svelniai sudave per uzpakaliukus ir is karto nurimo atsiprase manes ir pilvuka visada tik glostydavo.sakysit nesuprato kad negalima?suprato jos zinojo kad pilvukyje yra vaikutis kad jis mazas ji reikia saugot negalima uzgaut.jos tiesiog buvo taip auklejamos kad viskas galima o kai mama pasakydavo ir paaiskindavo situacija kad negalima ir kodel negalima tiesiog isvadindavo ja visaip parodydavo vidurini pirsta ir pareiksdavo kad ji joms vistiek nieko nepadarys ir tikrai negaus per uzpakaliukus.3-4metu mergaites kaip toks elgesys?dabar neseniai specialiai pradejo daryt i kelnes kaku ir siusioti padariusios juokiasi teplioja...su jom teta elgiasi labai gerai daug demesio viska aiskina pasakoja parodo ka galima ka negalima ir kokios pasekmes po to...bet nieko visiskai nieko...tokios mazytes ir is namu sugeba pabegt aisku toli nepabega nueina uz namo ir sedi ilga laika.ir tikrai pasmerktumet mama kuri tokiu atveju lengvai plauksteletu savo vaikui per uzpakaliuka?taip kad beveik nejaustu neskaudetu ir verkt nereiketu?vaiko auklejimas smurtu ir musimu tikrai nera gerai puikiai ta suprantu ir laikausi sios tiesos remdamasi savo patirtim.

Aš vaikų valandinė auklė,jų tėvų draugė.Kadangi nemažai laiko su jais praleidžiu,tai vis mąstau kaip čia su ta maže susitarus.Nes nesusitvarko su ja nei tėvai,nei seneliai-niekas.Ją bandom į tą veikla su broliuku įtraukti,bet ji pradeda kvailot,cypaut ir taip pati pradeda nejučiom judėti link to įsiučio,tada broliukas pradeda kvailiot su sese ir rezultate jie abu stovi ir cypia vidury kiemo Nes mažius VISKĄ kartoja.Jis net kalbėjimo manieras perėmė iš dičkės pvz.: ką nors labai aiškindamas jis rankas judina taip pat kaip jas judina kai sesė aiškina ką nors Ir tt.
Ir šiaip,kuo daugiau jos pykčio metu į ją kreipi dėmesio,tuo ji labiau klykia,rėkia,nes mato,kad tokiais būdais išsireikšdama ji sulaukia dar daugiau dėmesio nei gauna šiaip. (Dėmesio jai tikrai nestinga,su ja visuomet yra užsiimama įdomia ir naudinga veikla)
Šiaip nieko nesakau-geras ji vaikas,tik tie ožiai labai iš vėžių išmuša.Galbūt labiausiai dėl to pyktis ima,kad brolį primuša,o po kokių 10 min. lyg niekur nieko jį jau myluoja ir mažėlis negali suprast ar čia sesė jo nemyli,kad muša ar myli,kad tuoj pat myluoja jau Tai ir lieka vaikas toks sesei abejingas