
Jie mūsų gyvenimo esmė ir prasmė, jie yra mūsų akių šviesa ir ašara, nubraukta paslapčia...jie jau užaugo...kiek per greit


Dėkoju Motinai,
Sukrovusiai turtingą kraičio skrynią,
Kurią įvertinau dabar.
Joj tilpo juokas,
Džiaugsmas, nuoširdumas,
Ir protėvių dvasia kalbėjo su manim,
Ir suvokiau lengvai aš gėrio - blogio ribą.
Dėkinga aš esu už tai,
Kad ten nebuvo vietos
Melui ir tingumui,
Nedoroms pagundoms,
Kad neišmokau
Juodinti kitų ir teist,
Bet ir savas kaltes
Išmokau pripažint.
Parkritusi slidžiam kely -
Pakilti ir atleist.
Pro skausmo ašaras - kvatot,
Bėdoj - rankų nenuleist.
Tikiuos, nepyktum, Mama,
Ant manęs už tai,
Kad svajones vaikystės
Vėl vejuos,
O gal ir Tavo
Neišsipildžiusias viltis...
Mūsų mamos-pleputės:
~Artemidė ~ 130
viktune 120
=Svaja= 52
zeneta 46
~EdAn~ 36
Atra 33
iingri 24
NeNaujoke 23
zmirzlina 21
Žižma 16
Fotografe 16
Gitusia 15
Iks 12
rassike 11
urtea 11
rasike 10
Nosferatu 8
Pinta 6
Vilione 3
brasta 2
irinju 1
Meilute 3 1