QUOTE(skurdas @ 2010 01 20, 11:14)
saunuole, sekmes baiginejant kaip supratau univera, nesvetimas jausmas, pati magistra baigiau pries dvejus metus

.
jam pries pora metu prasidejo tik uzmigus priepoliai, tai is pradziu nesupratom, kas tai, paskui tik po triju triju priepoliu suvokem, kad neapsisapnavo, ir mum po mesnesio diagnozavo epilepsija, paaugline epilepsija, nu aciu dievui, po poros metu gydymo, atlikus tyrimus nerado jau jos, bet vaistus kad neatsinaujintu paliko, tad jie ir veikia smegenine, demesi labai veikia, sunku jam susikaupt, ir viska letai daro.
nu zinok kike kalbejausi

, pakol pati mokykloj buvau tai dar normaliai, primeni kiekviena karta mokytojams, tai sureaguoja, o dabar atostogauju, tai ir iskyla problemos, nu cia tik su matieka, su kitais dalykais daug maz normaliai, matyt mokytojos specifika tokia, nes kai kalbejau su kiatis kolegom, tai sake nedziaukis ja, bendravimui ji ok, bet sako pamokoj vaikams tai nekas. na zodziu taip abibudino kolegu vaikai kur buvo mokesi pas ja, bet ji tokia kalike, nu zodziu tikra tiksliuke ir savo dalyko kirvis.
nu bet galvoju, gal paskui pagaus ta mokymosi malonuma, nes kai supranta tai jau dziaugaisi, o ir vaistus begesim tik iki kito rugsejo

(na bent taip tikimes )

jau nepirmą ir dar galbūt nepaskutinį universitetą - vyras sako"tu kai kokia K...per visus univerus eini"

Bet kol kas studijuoju tai kas būtina, o šį magistrą baigus jau planuoju lysti ten, kur domina

- juolab kai nei prievartos mokintis nebelieka, o yra didžiulis noras - tai ir tie mokslai lengviau einasi

jo, rimtai čia jums - bet svarbiausia viskas pagydoma ar ne

, juolab ir medicina eina į priekį. Jums kartais ne finlepsiną skyrė

- kiek žinau jis vaikams dažnai skiriamas.
o tu ir pati mokykloje dirbi

, tada lengviau gal su mokytojais kontaktuoti

- nors antra vertus jei jau su kolega neina rast bendros kalbos, tai irgi nekas

Va visur pasitaiko tokių nesupratingų žmonių