QUOTE(Supergirl @ 2006 01 29, 19:11)
O kiek laiko tie berimai dažnėja? Ta prasme... šiandien vaiką nuo ryto pabėrė, šiek tiek pilvuką, nugarytę, kojytes. Ant veiduko nei vienos dėmelės. Ar galima tikėtis, kad labai ir nedaugės tų berimų, nes skaičiau straipsnį, kur buvo parašyta, jog išberia staigiai, per vieną dieną visą kūną. Ar dar gali ir maniškį stipriai išbert? Temperatūra nekyla, vaikas linksmas, judrus kaip visada. Beje, vyras vaikystėj persirgo labai lengvai. Ar galima tikėtis, kad ir vaikai panašiai serga kaip ir tėvai tokiom ligom?
Labutis, mamos. Išklausykit ir padėkit. Papasakosiu savo vaiko vėjaraupių istoriją. Pradėjo sirgti vėjaraupiais sausio 9 d. Imunitetas buvo pasilpęs nes buvo prasirgusi skarlatina, virškinimo sutrikimu. Gydytoja sakė tepti kalio permanganato tirpalu tokiu tamsiai rudu, kaip tepdavome bambutę. Liepė gerti tavegilio trečdalį, gerti mėtų arbatos. Tepdavau pūslytes tik vakarais, nes neįmano buvo ištepti nesiduodavo. Vyras laikydavo, aš tepdavau. Tepiau tol kol užsidėjo šašiukai. Po to jie pradėjo luptis. Labai saugojau, kad nenusidraskytų neužkrėstų. Stengvadausi kuo nors užimti, sudominti. Dabar jau norime eiti i darželį. Nuėjau pas kitą gydytoją, nes mūsų serga. Tai kita gydytoja pasibaisėjo tokiais gydymo metodais. Liepė neužleisti gydymo nes gali likti randai arba pigmentinės dėmės. Kraipė galvą ir stebėjosi. Sakė reikėjo tepti zelionke. Susinervavau ašaros teka upeliais , jeigu liks ant kūnelio ir veiduko randeliais tai nežinau kaip ištversiu. Ar galima taip eksperimentuoti su vaikais. Kuo toliau tepti, gydyti, nes jai vis dar niežti? Ar nebus blogiau ? Pasidalinkit mamos patirtimi. Mergaitei 4 m. nesinori subjauroti kūnelio.