Onkologinės ligos 20

#121
Butinai skusiu, tikrai nesutiksiu su smarkiai padidintu procentu. Pasirodo, kad galima apskusti sprendima svarstymui, veliau galima net ta skundima dar karta apskusti smile.gif O toliau belieka teismas

Ta proga dabar renkuosi medziaga, tai ziuriu nemazai medziagos man i skunda ideti bus. Gal kam irgi aktualu bus:
http://www.ndnt.lt/d.....geguzes 3.pdf
http://www.ndnt.lt/d...atvirtinimo.pdf

Del diskusiju apie organizmo 'mobilizavimasi'. Is tiesu organizmas gali pakelti gana daug, tik turbut neilgai, nes tai turetu eikvoti nemazai gyvybines energijos. Kaip jau kazkada rasiau, labai megstu mokslines-dokumentines TV laidas, viena tokiu - Human body: the ultimate machine (laisvas vertimas - Zmogaus kunas: tobula masina). Ten rode ne viena atveji, kai ekstrineje situacijoje zmogus nejaucia skausmo; igauna neregetos galios pasamoningai pasitelkdamas visa raumenu jega ir taip rizikuodamas susiplesyti raumenis; isgyvena net ilgalaikio bado atvejus. Dar daug ko mokslas nesupranta, nes gamta tai tikrai tobula masina.
Atsakyti
#122
QUOTE(adis @ 2009 11 12, 16:00)
Būtinai apskųsk. Jie dažnai grupę mažina, jei nebuvo tais metais taikytas gydymas, bet juk fizinė būsena tai nepagerėjo.

Man taip ir buvo - pasakė, kadangi šiais metais nebuvo gydymo, tai mažinam tuos procentus. Gerai, nors 40 paliko. Gera žinia ta, kad padidinus procentus, pinigai liko tie patys (gavau jau pirmą pervedimą).T.y. nuo 30 iki 40 proc.riba - pinigai tie patys. Gavau, kaip anksčiau - 570 lt.


**********
Kaip man nepatinka tas teigimas, kad "nenorėsi - nesirgsi", "norėsi- pagysi"...Ar seniai čia buvo tos kalbos su gluosniu...Nesąmonės kažkokios. Visiškai sutinku su Adis, kad yra likimas. O mums gydantis svarbiausia ramybę išlaikyt, kad ir ką likimas beruoštų. O tai sunkus darbas. Optimizmas gerai, bet ... normos ribose.
Atsakyti
#123
QUOTE(arune @ 2009 11 12, 16:16)
O mums gydantis svarbiausia ramybę išlaikyt, kad ir ką likimas beruoštų. O tai sunkus darbas.  Optimizmas gerai, bet ... normos ribose.


Labai su tuo sutinku ir kviečiu visas puodeliui kavos.

user posted image
Atsakyti
#124
QUOTE(arune @ 2009 11 12, 16:16)
Visiškai sutinku su Adis, kad yra likimas. O mums gydantis svarbiausia ramybę išlaikyt, kad ir ką likimas beruoštų. O tai sunkus darbas.  Optimizmas gerai, bet ... normos ribose.



Dvi praėjusios savaitės buvo sunkios. Kaip minėjau, mirė buvusi kaimynė, kuri baigė gydymą ir buvo nusiteikusi ilgalaikei remisijai. Žuvo vyresnėlės buvusi klasiokė, 21 m., gabi, labai miela, graži mergina. Vienturtė. Išvažiavo į sankryžą degant raudonai šviesai. Niekas negalėjo patikėti - labai atsakinga, atsargi.
Tokiais atvejais stabteli, suklūsti ir suvoki, jog esi visiškai bejėgis, neapsaugotas nuo likimo vingių ir tik beleika susitaikyti su tuo, kas tau tavo artimiesiems skirta. Kalbėjom su jaunėle apie merginos mamą, kuri avarijos metu sėdėjo šalia ir beveik nenukentėjo - mano jaunėlė pasakė, o ką čia daug bepadarysi - turi gyveni toliau.
Jei likimas saugo net ligos metu - džiaugtis reikia ir net privalu. Ir kiekvieną tokią dieną išnaudoti kuo pilniau, tai daug geriau nei sėdėti ir laukti pačio pačio blogiausio. Mes nesipykstam - aš tik paprieštaravau. smile.gif nes manau tiems, kuriems nepasisekė, noro ir tikėjimo tikrai netrūko.

Mano onkologė sakė, jog patys didžiausi optimistai yra onkologiniai ligoniai, o didžiausi pesmistai - kardiologiniai.

Žmogaus galimybės neribotos, bet ne visi tas galimybes turi. Manau, jog vis dėlto daug reiškia kiek tavyje yra gyvybinės energijos, kurią tu gauni gimimo metu, bent aš tuo tikiu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo adis: 12 lapkričio 2009 - 15:38
#125
QUOTE(arune @ 2009 11 12, 16:16)
Man taip ir buvo - pasakė, kadangi šiais metais nebuvo gydymo, tai mažinam tuos procentus. Gerai, nors 40 paliko. Gera žinia ta, kad padidinus procentus, pinigai liko tie patys (gavau jau pirmą pervedimą).T.y. nuo 30 iki 40 proc.riba - pinigai tie patys.

As 'nesidraskyciau', jei procentai priklausytu tam paciam 'neigalumo laipsniui' (lengvas, vidutinis, sunkus), bet man keiciama i lengvesni, o tai speju is manes atimtu po ~300 lt/men, o turint omeny, kad mano darbeliai namie baigsis vasari, tai beliktu vieninteles mano pajamos dar gana ilgam laikui...

sunkus: 0-25 %
vidutinis: 30-55 %
Atsakyti
#126
kaip čia padarote "tuos puodelius kavos" papasakokit. biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Patr: 12 lapkričio 2009 - 15:38
#127
QUOTE(Patr @ 2009 11 12, 16:35)
kaip čia padarote "tuos puodelius kavos" papasakokit. biggrin.gif


http://smiles.33b.ru/
Štai receptūra.Išduosiu savo paslaptį.Ką su jumis darysi.

user posted image
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo .GABIJA.: 12 lapkričio 2009 - 15:43
#128
http://smiles.33b.ru/smile.148830.html TESTAS 1


gavos šnipštas, kodėl tik nuoroda? sad.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Patr: 12 lapkričio 2009 - 16:24
#129
Visada žemėje per mažai gerų žodžių – meilės, tiesos ir dėkingumo žodžių. Mes dažnai taip ir išsiskiriame, nepasakę jų vienas kitam, nusinešame, užgniaužę juos savo širdyse. Praeiname abejingi pro medį, paukštį, pro žydintį rugį ir pro kenčiantį žmogų, tarytum ne vienos žemės broliai, ne vienos saulės vaikai būtumėm. – J. Marcinkevičius.

MIELOSIOS, šiandien 18 val melsiuosi ir už Jus wub.gif Už tai, kad visus metus turėjau iš ko semtis stiprybės.....
Lenkiuosi prieš Jus ir linkiu, linkiu...... bet kas gali skambėti banaliai, nes Jūs pačios labiausiai žinote ko Jums reikia ir visoms čia reikia SVEIKATOS.

Atsakyti
#130
QUOTE(Patr @ 2009 11 12, 15:22)
Juk pati tik ka patvirtinai, KAI NEGALEJAI SIRGTI IR NESIRGAI. O as turiu sunu studenta ir buta viena islaikyti, taip, kad leukocitai viena karta buvo nukrite iki 1. I pilva vaistukus paskyre, bet nieko nejauciau, ejau, tik galva svaiguliavo. tongue.gif

QUOTE(.GABIJA. @ 2009 11 12, 15:50)
Kai dirbau buvo keli atvejai, kad mirtinai pervargdavau darydama ataskaitas, per tą laiką jokie gripai neimdavo, bet pridavus , jau tą patį vakarą susirgdavau , pakildavo temperatūra.Kažkur skaičiau, kad kareiviai  gulėję apkasuose sniege ir vandenyje nesirgo, bet pradėjo sunkiai sirgti grįžę  po karo.Gal kažkurį laiką organizmas gali mobilizuotis, bet negali visą laiką būti kaip įtempta styga.Jei tik įtampa atslūgsta jis ir palūžta , nes įtampos metu būna išnaudojęs savo rezervus.


Teisybės dalelė yra. Turiu ne vieną kolegę, kuri per ataskaitų rengimus, disertacijų rašymus susikoncentruodavo į veiklas ir niekas nekibdavo. Bet užtat paskui, po visko, po pusmetį iš plaučių uždegimo neišsikapstydavo....


QUOTE(adis @ 2009 11 12, 15:44)
LIKIMAS YRA.

thumbup.gif Dažniausiai viskas suplanuota, tik mes to, deja, nežinom...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ifauru: 12 lapkričio 2009 - 16:34
#131
QUOTE(adis @ 2009 11 12, 16:44)
Absoliučiai nesutinku. Išeina, kad visi tie, kurie blogai jaučiasi ir kurių kraujai krenta - nori sirgti ir miršta tik tie, kuire nori mirti. Prieš pora savaičių netekom buvusios kaimynės, moteriai - 45 m. liga sirgo 6,5 m. Po pirmos operacijos sugebėjo trečią sūnų pasigimdyti. Jam dabar 5 m. Galvojat nesvajojo užaugint, nesikalbino, nesivylė...Sakė neįveiks manęs, kažkoks vėžys. Kiekvienas esame kitoks, pas kiekvieną gyvybinės energijos skirtingas kiekis, vienas „veža“, kitam tas neduota.
Būna, jog suserga nėščios, išeina, kad guli lovoje ir svajoja kaip vėžiu sussirgti, kad įdomaiu gyventi būtų.

Sutikau ne vieną superoptimistę, kurioms visas optimizmas išgaruoja ligai įsisiautėjus. Nesakau, jog reikia prarasti tikėjimą ir viltį, bet nereikia ir iš savęs reikalauti neįmanomo. Daug ko gyvenime reikia, gali norėti ir pernorėti, jei tavo gyvenimo kelialis taip suvingiuotas, tai tais vingiais ir eisi.
LIKIMAS YRA.

drinks_cheers.gif drinks_cheers.gif drinks_cheers.gif 100%
Ir dar,as ejau tikrai nusiteikusi gerai i pirma chemija,ir paskaicius (ypac Degancios pasakojima apie savijauta po chemiju) galvojau kad as jau taip gerai nuiteikusi,jau taip optimistiskai,tai man jau nieko nebus irnesakyk.gif O man bac,ir buvo,ir dar kaip verysad.gif
Ir del optimizmo,aisku reikia stengtis ziureti i viska optimistiskai.Bet as dabar visada prisimenu mou verysad.gif

Gabija ,nu prajokinai lotuliukas.gif lotuliukas.gif lotuliukas.gif thumbup.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo SVETA K.: 12 lapkričio 2009 - 16:48
#132
Drisiu priestarauti tam totaliniam fatalizmui.
Tada ir gydytis ner prasmes, nes viskas nulemta is anksto ka bedarytumei.
O ka tada kalbeti apie dirbtinisu apvaisinimus? Tai totalus ejimas pries likima. Jei gamta (likimas) sutvarke taip, kad vaiku tau nelemta tureti, o tu jam priesiniesi, vadinasi rizikuoji uzsitraukti didesniu bedu (siaip as taip ir galvoju, siuo atveju).
Yra dar toks dalykas atsitiktinumas. Shit happens. Tiesiog nepasiseka pasitaikyti teisingoj vietoj teisingu metu. Jei kalbet apie avarijas.
O, kad liga atsirado, manau gyvenimo budo, aplinkos, vidines busenos pasekme. Likima kaltinti, tai visai nuo saves atsakomybe nusiimti. Kaip seksis gydytis irgi nuo vidiniu resursu ir fiziniu, ir psichologiniu priklauso. Placebo efektas vis delto jau mokslinis terminas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo -Julija-: 12 lapkričio 2009 - 16:56