Livai,
kad gerai ta jūsų gėlytė atrodo
Šviesus ūglis, nes laikėt tikriausiai tamsiai per žiemą. Čia viskas gerai, tik iškart į tiesioginę saulę nerekomenduočiau kelti, tas balzganas ūglis be chlorofilo gali nudegti. Palaikykit kelias dieneles tokį kiek toliau nuo lango, o kai pažaliuos - jau duokit kuo daugiau šviesos.
Eglėja,
Užsukit po kokio mėnesiuko, kompensuosiu nuostuolius, geltonu turiu atliekamų
vijana,
pavasarį, kol reikia, kad augalas atsigautų ( o ir vėliau, jei lapai nera gražiai žali) patręšiu su paprasčiausia amonio salietra. Tik silpnute - ne daugiau šaukštas valgomas 10 L vandens. Geriau kelis kartus per savaitę, bet po mažiau. Ypač kol atsigaudinėja po žiemos. Kai jau matos, kad atsigavo ir noriai auga, Kemiros ferticare trasu, tu rausvu milteliu, negailiu. Po dukart per savaite po 2 šaukštus 10 L vandens. O jei lapai raitos, tai ir kalcio salietra, kaip ir pomidorus, patręšiu.
Žemė - geriausia derlinga. Durpė viena nelabai tinka, bėdos su laistymu turėsit, be to iš durpės augalai sunkiau įsisavina trąšas. Pakasu kiemo pakampėse trąšesnės žemės, pamaišau su durpe truputi, ir gerai auga. Nes jei žemė sunki, joms taip pat nepatinka... Dėl mėšlo - čia jau skirtingos nuomones. As manau, kad mėšlas biologiškai nešvari trąša. Puviniai, grybinės ligos, dažnesnis svečias jei įmaišom mėšlo. Jei gerai perpuvęs, dar nieko. Kitaip ten ir gyventojų įvairių pasitaiko, kas gali sukelti nesklandumų augalą auginant vazone.
O šiaip geriausias vaistas joms augti ir žydėti, tai, patikėkit, pagyrimai - kuo daugiau girdės susižavėjimo pilnų žodžių iš savų ir svetimų, tuo labiau, tuo gražiau stengsis žydėti