QUOTE(mamutas @ 2009 11 11, 18:01)
Vienas pirmųjų - būtent, o ne pirmasis. Paklauskite Ulčinaitės, ką ji turėjo galvoje. Bet šiaip su visa pagarba prof. Ulčinaitei dabar jau pasauly yra visiškai pasikeitusi protestantizmo interpretacija ir KB vaidmuo, tik ne apie tai čia tema
Beje, ankstesnis jūsų postas - iš idėjos ar dėl naudos taip pasielgė - čia kaip pažiūrėsi, kaip interpretuosi, kas yra idėja ir kas nauda, koks jų tarpusavio ryšys. Liuteris matė tautinių kalbų vartojime religijoje didesnę naudą nei ligi tol vyravusios lotynų kalbos. O kodėl tik XVI a. tai pamatyta - ogi todėl, kad tik šiame amžiuje techninės ir finansinės galimybės leido išspausdinti daug religinių knygų ir jas įsigyti paprastiems tikintiesiems, ne tik dvasininkams, ogi todėl, kad tik šiame amžiuje sparčiai padaugėjo skaityti mokančių tikinčiųjų, kurie patys be kunigo galėjo namie pasiskaityti knygeles. Lotynų kalbos jie nemokėjo, bet skaityti mokėsi, vat ir knygų tautinėmis kalbomis prireikė.
Beje, ankstesnis jūsų postas - iš idėjos ar dėl naudos taip pasielgė - čia kaip pažiūrėsi, kaip interpretuosi, kas yra idėja ir kas nauda, koks jų tarpusavio ryšys. Liuteris matė tautinių kalbų vartojime religijoje didesnę naudą nei ligi tol vyravusios lotynų kalbos. O kodėl tik XVI a. tai pamatyta - ogi todėl, kad tik šiame amžiuje techninės ir finansinės galimybės leido išspausdinti daug religinių knygų ir jas įsigyti paprastiems tikintiesiems, ne tik dvasininkams, ogi todėl, kad tik šiame amžiuje sparčiai padaugėjo skaityti mokančių tikinčiųjų, kurie patys be kunigo galėjo namie pasiskaityti knygeles. Lotynų kalbos jie nemokėjo, bet skaityti mokėsi, vat ir knygų tautinėmis kalbomis prireikė.
Jei tiksliau, pataisysiu, vietoj protestantų, minint Liuterį, tikslingiau būtų sakyti liuteronai. Tai va, Reformacijos laikmečiu atsirado ir Jūsų minėta latvių ar estų knyga.
Noriu pasakyti tik viena, kad reformacija ir tautinė knyga yra neatsiejami dalykai (čia net nėra dėl ko ginčytis, datos yra faktai). Gutenbergas spaudą išrado šimtmečiu anksčiau, bet tikrai ne dėl to, kad buvo labai tikintis Dėl to, kad buvo monetų liejikas ir pasinaudojo savo žiniomis, kurios padėjo suvokti, kad yra lengvesnis kelias - spauda (nei rankraščiai). Tai va.
Spauda išrasta 1447, atrodo, kad Gutenbergas netgi Bibiliją gryną krikščionišką atspausdino pirmiausiai. O kadangi po kokių 60 metų atsirado Reformacija (pertvarkymas, dėl nepatenkinamos padėties religijoj ir visuomeniniam gyvenime, ar ne?), tai ir spauda pasinaudojo protestantai, liuteronai ir kiti velniai.
Aš nesiginčiju, kad krikščionybė skleidė raštą. bet manau, kvaila ginčytis, kad ji skleidė tautiškumą (kaip minėjau lietuvių pvz., kalbą), nes krikščionybė tai nuo I amžiaus ar ne, o reformacija VXI a., ar ne? Būtent nuo VXI a. ir prasideda masiški vertimai europoje į tautines kalbas (latvių, estų, suomių, prūsų ir t.t.). Kaip dėl kitų šalių nežinau, nesidomėjau ir tikriausiai nesidomėsiu, tačiau bent LT pirmųjų knygų vertimus atliko reformatoriai (minėjau jau anuos).
Tiesa, dar dėl Liuterio. Kur anas parašė, kad jis mato naudą dėl tautiškumo? Tautiškumas yra idėja, kilusi ir dėl krikščionybės netautiškumo (minėta lotynų) ir tik palankus veiksnys, padėjęs skleisti žodį. Šioje vietoje Liuteris, be abejo išlošė skleisdamas savo žodį, kuo pasinaudojo ir grynieji krikščionys.
Prisiminiau, Mažvydą Anas taip aršiai skundės, kad visi neina lyg Ragainėj į bažnyčią, nors naudojo Kulviečio (aršaus krikščionybės priešininko) vertimus Durnystė
Ir dar noriu pasakyti, kad nė velnio tų tikinčių daug nebuvo XVI a. Pvz., Žemaitijoj, kažkur skaičiau, apskritai užfiksuota, kad XVIII a. dar moterys globodao žalčius, meldėsi seniems dievams ir pan. O XVI tai minėjau, kad Mažvydas skundės, kad nieks neina į bažnyčią. Žodžiu, aišku visiems buvo naudingi tie vertimai, tačiau krikščionims gryniesiems nedašilo iš kart.
gal tuo ir baigsiu, įdomu buvo prisimint