QUOTE(Jurgulė @ 2009 11 11, 15:01)
O manai nėra tokių šeimų?
YRA, ir jie ne tik išmaitinti, bet dar labai puikiais žmonėmis išauginti. Pažįstu labai daug tokių gerų tikinčių šeimų.
------
Aš matau, kad puolama katalikai , taigi visokiose religijose yra daugiavaikių šeimų ir tose šeimose kur yra netikintys tėvai, taip pat auga daug vaikų. Nesuprantu, ar aš tau kaip katalikė, ką blogo darau ar sakau?
Tikintis žmogus vadovaujasi Dievo ir Bažnyčios nurodymais ir kas čia negero? Nuodėmė . tai nuodėmė ir viskas čia aišku.
Netikintis žmogus tuo nesivadovauja, ir dar šaiposi iš tikinčiojo, nesuprantu kodėl?
Kokia čia priežastis?
Yra, be abejo, bet retenybė, kad ir gerai gyventų. Aš apie save kalbėjau, nes 15 vaikų abejoju ar sugebėčiau išmaitinti
Su 5 vargčiau, nors svajoju apie 3-4.
------
Katalikų nepuolu
Dėl to ir esu ne katalikė, nes puolimas krikščionybės bruožas
Čia pajuokavau, nors juokuose yra dalelė tiesos.
Jei rimtai, tik šiaip kalbu ir ne pirmą kartą, na, man įdomu, ne su bobutėm juk kalbuosi, jos išvis tiesiogiai į dievulį ant kryželio tiki, ir nesišaipau, bet stebiuosi, kaip kažkas vadovaujasi kažkieno nurodymais (ne šefo, pavyzdžiui, o kokios tai neva prieš 2000 metų sukurptos religijos, įdomu man būtų sužinot kieno dėka ji atsirado, koks sumanymas buvo, o gal netyčiom išsirutuliojo ir tam tikri asmneys tuo naudojosi, bet įtariu atkapstyt nebeįmanoma).
Papildyta:
QUOTE(mamutas @ 2009 11 11, 15:16)
Tikrai ne
Katalikai pirmieji išvertė į lietuvių kalbą poterius dar XIV a. (gal ir Mindaugo laikais, bet apie tai neturime šaltinių liudijimų, gal tiesiog neišliko tie liudijimai), pirmieji rašytiniai išlikę lietuviški tekstai būtent katalikiški ir gimė katalikų dėka XVI a. pradžioje, dar prieš protestantizmo atsiradimą. Tik XVI a. apskritai visi žmonės sumąstė, kad reikia tautinėmis kalbomis spausdinti religines knygas, tiek katalikų, tiek protestantų čia nuopelnai vienodi. Kad pirmoji lietuviška spausdinta knyga - Mažvydo katekizmas - yra protestantiška, grynai atsitiktinumas, nes Prūsijos valdžia specialiai taip per religiją norėjo išplėsti savo politinę įtaką Lietuvoje. Latvių pirmoji knyga katalikiška, bet čia visiškai ne tame esmė.
tarybinių laikų stereotipą parašėte
beje, protestantai taip pat krikščionys, tik ne katalikai
Sutinku su tuo, kad MOKSLUI (bet ne dėl idėjos) reikėjo versti poterius į lietuvių kalbą, tik todėl, kad suprastų, ir sutinku (nors įrodymų ir neišliko, bet kvaila būtų netikėti), kad jau Mindaugo laikais buvo versti poteriai kažkokio tai išsilavinusio vienuolio, kuris turėjo mokėti lietuvių kalbą, arba atvirkščiai, kažkas mokėsi iš Lietuvos tarpo lotyniškai, nors čia mažiau tikėtina. Pirmasis raštas yra XVI poteriai ant krikščioniškos 4 dalių knygos priklausė greičiausiai vienuoliui, ar dar jaunam kunigėliui.
Esmė ne tame, kad greičiausiai ne protestantui ta knyga priklausė ir mindaugo laikais protestantais net nekvepėjo, esmė tame, kad tik dėl naudos lietuviškai buvo verčiama, o ne dėl idėjos (kaip Liuteriui svarbu buvo). Tai aš ir sakau, tik dėl to krikščionybei ačiū, bet tikrai ne dėl krikščionybės buvo svarbu rašyti lietuviškai. I rpasiginčysiu jeigu galima
Ne atsitiktinumas, nes mažvydo pirmtakai buvo aktyvūs protestantai, kaip ir prūsijos ten tas kaip jis ten iš A raidės, gal Albrechtas, buvo protestantas, kuris kvietė pas save mokslo žmones, o toks kaip kulvietis net raudojo laiškus rašydamas, kad negali savo tautai tarnauti tik dėl to, kad yra persekiojamas katalikų. Vo tep va. O mažvydas naudojosi ir Kulviečiu, ir Ropolioniu ir Zablockiu.
Einu paskaityt ar aš neklystu dėl persekiojimo Lietuvoje, bet greičiausiai ne
A jo, neklystu, tikrai pabėgo iš LT, nes kritikavo katalikus iš savo protestantiškų pozicijų.
Vnz, Tik prisiminiau, ta kalbą, nes lyg Liuteris teigė, kad labai svarbu, tautinė kalba, o ne bendra, lotynų pamokslams ir pan. Jie klystu galit pataisyt, smagu buvo paplepėt, nebeturiu laiko
