QUOTE(e_vaida @ 2010 06 17, 19:51)
1. Kas per malone, kai zmogus turi penkis vaikus kuriu neina ismaitint, o cia dar ziu ir sesto susilauks jei kontracepcijos nenaudos?
<...>
2. Ar gamtos desnio apejimas yra barjeru statymas pries Dieva?
3. Uzmetomos akmenimis... ar ne pagal to paties Biblijinio Dievo pamokymus (pagal ST)?
4. Ar vaiku turejimas yra Dievas? Ar kancia ir nekoks varganas gyvenimas yra Dievo malone?
5. Manau jus labai atskiriate mus nuo ju. Jei zmogus padaro koki veiksma argi tai ne Dievo valioje? Argi tai ne pagal Dievo sukurta sistema veikia?
6.
Papildyta:
Butent - zinai desni kad mylintis be kontracepcijos galimas nestumas - tad ir naudoji kontracepcija kad susitvarkyt gyvenima.
Desnio apejimas nera dievo valios nevykdymas.
Jei taip viska ziuret pagal Jusu Dievo valios supratima gautus kad ir ligoniu gal nereiktu gydyt, nes Dievo valioje susirgo, tai tegu ir mirsta, kam jiem antibijotikai - ejimas pries Dieva?
Ir gimdymu nereiktu nuskausmint jokiu budu - juk Dievas dave skausmus?
Pavyzdziu butu daug galima pateikt....
1. Pažįstate šeimą, kuri pasitikėdama Dievu susilaukė 6 vaiko, negirtauja ir neprasimaitina?
2. Žiūrint kokiomis priemonėmis ir kokį įdėsnį apieini. Jei apieni dėsnį, kad kažkas gyventų - puiku, o jei tam, kad negyventų nemanau, kad labai gerai. Kita vertus, jei laidi natūraliai pagal gamtos dėsnius tam įvykti irgi manau, nėra blogai, bet jei kažkokių priemonių imiesi, tai prisiimi atsakomybę už sprendimą. Pvz. numirus turtingam dėdei paveldėsi pinigų. Jei gražiai jį slaugai(nesvarbu kiek laiko) ir lauki kol gamta padarys savo, tai elgiesi, kaip dora giminaitė. O jei tam, kad dėdulė per ilgai tavęs nekamuotų pritaikai jam kokį nors būda pagreitinti tam, kas šiaip jau yra natūralu, palikimo gavimui, tada nemanau, kad tinkamai apeini dėsnį.
Tas pat manau ir su gimimu. Jei lauki yra viena, o jei kažką darai, kad nereiktų laukti, jau ir nelabai gerai.
3. Nemanau, kad Dievo užmanymas buvo nusidėjėlius užmėtyti akmenimis, nes kitaip Jėzus Kristus nebūtų liepęs tokiems atleisti 77 kartus. Kta vertus nuodėmės smerkimas, kurį Dievas norėjo įdiegti žmogaus širdyje per amžius ir interpretacijas buvo išaugęs į neapykantą pačiam nuodėmingąjam ir įgavęs net žmogžudystės formą.
Bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad Marija nepabūgo net to, kad jai pagal jos tikėjimą turėjo būti pritaikoma negarbingiausia mirties bausmė, visų pasmerkimas, Dievo reikalavimas atrodė visiškai prieštaraujantis visoms jos turimoms žinioms apie tikėjimą ji vis tiek pakluso Dievui. Pakluso nors visa tai atrodė visiškai nelogiška, pražūtinga, gėdinga.
4. Vaikų turėjimas yra didžiulė Dievo malonė. Jei netiki paklausk tų, kas vaikų neturi.
Vargingas gyvenimas gali būti ir palaima. Neseniai buvau susitikusi su turtinga moterimi. Iš pradžių kiek pavydėjau jos tvarkingo buto, prabangios mašinos, o paskui pagalvojau- nors mano butas beveik be baldų, sienos nupirštuotos vaikų, mašinos amortizatorius reikėjo pakeisti prieš kelis mėnesius, bet dėl to, kad neturėjau pinigų jie ir dabar nepakeisti, aš turtingesnė nes mylima ir laiminga.
5. Jei žmogus padaro kokį veiksmą tai jau jis būtinai pagal Dievo valią? Tai jei jis nupyškina kaimyną, kad tas jam gyvenimo negadintų, tai gal tai irgi pagal Dievo valią? Tikrai nemanau, kad viskas ką žmonės padarao atitinka Dievo valią. Žmogus turi savo laisvą valią. Laisvą valią daryti tai kam jį kviečia Dievas arba priešingai.
6. Jei gali palengvinti gyvenimą, palengvinti kančią ir tuo niekam neatnešti žalos, nieko tuo nenuskriausti tai puiku, taip ir daryk, taip žmogus ir sukurtas, kad atitrauktų pirštą nuo adatos, o ne durtųsi sau dar skaudžiau. Bet jei tas kančios palengvinimas kažkam atneša nelaimes, mirtį tai jokiu būdu negali būti gera išeitis. Išgerk ibumetino, bet nežudyk kūdikio, kad neskaudėtų galvos nuo jo kaprizų.
QUOTE(Jazza @ 2010 06 19, 08:46)
<...>
Bet yra kitas dalykas - kokią teisę turi kunigėlis (ar kunigėlių susirinkimas) man kažką leisti/neleisti, liepti/uždrausti.
Argi mes Dievo akivaizdoje ne visi lygūs?
Tu manai, kad tau kažką leidžia arba draudžia kunigėliai? Apsigauni. Kunigėlio neklausyčiau, nors žmonių patarimai irgi būna vertingi. Klausau Dievo, kuris aiškiai pasakė - nežudyk. Jis nedetalizavo ir šis paliepimas galioja visiems amžiaus tarpsniams ir visokioms veikimo formoms. Nežudyti nei mintim, nei žodžiu nei veiksmu, nuo tos akimirkos, kai žmogus prasideda, o pabaigos tam net nėra, nes ir žmogaus atminimą po jo mirties taip pat reikia gerbti.
