Na, aš suprantu, kad lyginti nuodėmių nėra prasmės, ir kad šventieji per išpažinti mato ir vardyja tokias nuodėmės, apie kurias mes nė nepagalvotume. Visgi bažnyčia nustatė tam tikrą kartelę, tarkim, pačia žemiausią, kurios visiems privalu laikytis.
man atrodo, kad mokydamas Kristus labiausiai akcentavo meilę Dievui ir artimui ir paliko "nurodymą" - "mylėkite kits kitą kaip aš jus myliu". Bet labai daug kas iš (ne)meilės artimui nėra laikoma nuodėme (pvz.: neduoti išmaldos elgetai, turėti dvejus maškinius (nors buvo pasakyta "jei kas turi dvejus marškinius, tegu vienus atiduoda neturinčiam") ir t.t. O iš apsisaugojimo, apie kurų beveik nėra jokių žinių Biblijoje, išpūsta nereali teorija su nerealiai aukštai iškelta kartele.
As sutinku, kad pazinti savo vaisingumą yra labai gerai. Kaip ir gerai yra pažinti apskritai savo kūną, Va, mačiau nerealų filmuką per Youtube, sveikuolis eina pusnuogis per pusnis, oriai, smagiai, viskas puiku. Bet gi bažnyčia nebaudžia nepažinusių savo kūno galimybių ir vilkinčių paltus, o gal net ir megztinius po jais.
Atvirumas gyvybei man regis visia nepriklauso nuo apsisaugojimo priemonės, jei tik ji nėra abortuojanti. Nė viena nėra 100% patikima ir klausimas yra tik ar tu ją priimsi, jei ji ateis "nesiklaususi", ar ne.
Kad priemonės pasirinkimas keičia sutuoktinių santykius galiu sutikti, bet juos keičia ir tai, kad, pavyzdžiui, žmona eina dirbti, užuot kūrenusi šeimos židinį, ir daugybė kitų dalykų gal net daug labiau, nei prezervatyvo naudojimas.
Tai jei planuoti šeimą nėra nuodėmė, o lytiniai santykiai skirti ne tik vaikams pradėti, bet ir artumui tarp sutuoktinių puoselėti, man atrodo, neabortuojančios priemonės turėtų būti pripažįstamos.
Na bet ką, gyvensiu nuodėmėj, vadinasi
Beje, į klausimą ar manęs kunigas yra klausęs per išpažintį apie prezervatyvus, atsakau kad taip, yra
