Religija ir kontracepcija

Vienas sakinys, ištrauktas iš konteksto, nekeičia diskusijos esmės... O gal jūs jos nesupratot?


Šiaip, man asmeniškai šitoj temoj labiausiai patiko "intarpai" apie reformacijos ir katalikybės santykį - Liuterį, Kulvietį, Mažvydą... Puikios šviečiamosios pamokėlės. Imkit, seserys, ir skaitykit

O tai ne, galvoji , Tu diedams pamėgink pasakyt, kad ne vertybė ir ne paveldas jųjų sėkla...

Aš ir nemaišau, aš tik teigiu, kad tai yra tie specialistai, kurie kompetetingai gali pakonsultuoti lytinio gyvenimo klausimais. Kitaip nei kunigai

Ir dar kartą pakartosiu savo poziciją - aš tikiu, kad kunigai yra mokomi moralinių lytinių santykių aspektų, bet jie nėra mokomi medicininės ir psichologinės (t.y. faktinės) to pusės. Pvz. tūlas psichologas ar psichoterapeutas žino, kad seksualinis susilaikymas yra panašiai nenatūralus kaip bet kokio kito poreikio slopinimas, nes tai blogina žmogaus savijautą, ilgainiui gali ir kokią neurozę sukelti Bet kunigas arba to nežino, arba tai žinodamas vistiek aiškina, kad susilaikymas iki vestuvių yra vienintelis teisingas sprendimas. Jau nekalbu apie tai (pataisykite, jei klystu), kad jei pas kunigą ateis jauna naivi mergina, verkdama, kad paslydo ir bijo atsikratyti kūdikio, nes visi jai sako, kad ji po aborto vaikų neturės (o dar plius bijo "degti pragare"), ar kunigas bent žodeliu užsimins apie tai, kad aborto komplikacijų tikimybė yra mažesnė nei gimdymo (arba bent jau, kad toli gražu ne visi abortai baigiasi nevaisingumu)? Nemanau, nors tai yra visuotinai žinomas faktas.

Mane apskritai stebina Bažnyčios pozicija seksualinio gyvenimo atžvilgiu (taip, ji bando sukelti kaltės jausmą, nes kaltės jausmas yra vienas stipresnių motyvatorių "kažką daryti", kad jis dingtų, šiuo atveju, melstis, atgailauti ir vadovautis Bažnyčios mokymu) - juk ir kvailam suaugusiam aišku, kad dviejų žmonių santykių kokybė yra tiesiogiai susijusi su seksualinio gyvenimo kokybe, tai kodėl reikėtų ją bloginti ribojant savo seksualinius poreikius (t.y. mylėtis ne tada, kai norisi, o tada, kai Bažnyčia leidžia)?

Tai pati ir užvesk.
O aš radau puikią išeitį katalikėms: nereikės nei prezikų, nei to kvailo NŠP- priiminėkit vyro sėklą burna ir bus ramu Vyras tikrai bus patenkintas

Prezervatyvus naudoti nuodėmė, nes taip ne nužudoma gyvybė (nauja gyvybe laikomas apvaisintas kiaušinėlis nuo pat pradžios, o ne kažkas kita), o nėra atvirumo gyvybei. Pagal Bažnyčios mokymą lyt.aktas turi turėti du aspektus: asmenis jungiantį ir gyvybę perduodantį. Tai nereiškia, kad per kiekvienus santykius anot to paties mokymo būtina susilaukti palikuonių (apie NŠP jums jau gana išsamiai paaiškino). Tai siejama ir su atsakomybe prieš kitą žmogų, su pagarba jam (o ne panorėjau, pavartojau, aišku kada norėjau ir tiek žinių).

Faina tema: varžybos kas ant ko daugiau mėšlo išpils Tik prasmės nelabai. Kam iš tiesų rūpi atsakymai, geriau jų pasieškot ne tokio pobūdžio diskusijose-varžybose. Prizo vis tiek niekas čia neduos. Tai kam jėgas veltui eikvot...

Vulgarėjate, Vaižgante, ne dienom, o valandom. Matyt, tikras tas kelias, kuriuo einate. Žavu.
O aš, kaip krikščionė ir vis gi katalikė, temos autorei norėčiau į užduotą klausimą atsakyti neigiamai, ypač jei atsižvelgtume į konkrečiai nupasakotą situaciją. Nes nematau aš uždarumo gyvybei jūsų šeimoj, ar nepagarbos ar neatsakingumo kuriam nors iš partnerių tokiuose santykiuose.

Požiūrių būna visokių. O oficialiai rašo va taip:

11. Šie aktai, kuriais vyras ir žmona intymiai ir padoriai susijungia ir kuriais perteikiama žmogaus gyvybė, yra, kaip pastarasis Susirinkimas primena, "garbingi ir kilnūs"[11]; juos atlikti yra leistina ir tuomet, kai numatoma, kad jie bus nevaisingi dėl tokių priežasčių ,kurios nepriklauso nuo sutuoktinių valios; juk ir tokiais atvejais šitie aktai atlieka savo paskirtį: jie išreiškia ir stiprina vyro ir žmonos ryšį. Ir tikrai, kaip iš patyrimo yra žinoma, ne iš kiekvieno santuokinio akto kyla gyvybė. Mat Dievas taip išmintingai nustatė prigimties dėsnius ir vaisingumo laikotarpius, kad jau savaime susidaro tarpai tarp gimdymų. Todėl Bažnyčia, ragindama elgtis taip, kaip liepia prigimties įstatymas, kurį pastoviai aiškina jos doktrina, moko, jog kiekvienas moterystės panaudojimas turi išlikti tinkamas gyvybei perteikti[12].

12. Ši Bažnyčios mokymo dažnai skelbiama doktrina remiasi tuo, kad tarp santuokiniu aktu reiškiamos sutuoktinių vienovės ir tuo pačiu aktu reiškiamo žmonių dauginimosi yra Dievo nustatytas nesuardomas ryšys, kurio žmonės savo nuožiūra negali pažeisti.
http://www.lcn.lt/b_...anae-vitae.html
Vėlesni popiežiai tai tik patvirtino.

Žiūrint ko klausta - ar žmonių asmeninių požiūrių ar kas apie tai sakoma ne kaip privati nuomonė, o kaip oficiali Bažnyčios pozicija?
Perskaičius pirmą postą lyg tik nuomonės, bet jos kaip matyt skiriasi.

+2009 11 12, 19:31-->
Atsakiau kaip tikinti ir jiems artima
Be to, Bažnyčios pareiškimuose ir apskritai visuose raštuose, taip pat egzistuoja hierarchija. Galima ištraukti "tiksliai TĄ" oficilią frazę, vis viena bus įstatymų ir įsakymų, už ją viršesnių, kaip, pavyzdžiui, meilės įsakymas. Ir galų gale lieka aukščiausias - asmeninė sąžinė.

jegu ji nesugadinta

Fui, Vaižgante, nu kas čia per šnekos... Kaip kokio keturiolikmečio paauglio...

+2009 11 12, 19:58-->
O čia jau ne mums matyt.