Gražios mintys apie vaikus

Gražių minčių apie vaikus (ir ne tik) galima rasti čia. Gaila, tik neleidžia kopijuoti O gal kam pavyks ir galėsit sudėti čia

ATEIK...

MANO MAZASIS ANGELIUK...
KUR TU? KUR TU MANO DALELE..?
KADA GI PASIRODYSI MAZIUK?
KADA NUDZIUGINSI SIRDELE..?

TU PASKUBEK...ATEIK PAS MUS...
JUK TIEK ILGAI TAVES JAU LAUKIAM...
ATNESKI DZIAUGSMA I NAMUS...
JUK SITAIP GARSIAI TAVE SAUKIAM...

ATEIK....

Tiems, kas mano, kad tėvai jiems skolingi


Mažas berniukas priėjo prie motinos, kai jinai ruošė vakarienę ir padavė popieriaus lapą. Motina nusišluostė rankas su prijuoste ir pradėjo skaityti:

Už žolės nupjovimą: 20 lt
Už šios savaitės savo kambario sutvarkymą: 4 Lt
Apsipirkimas parduotuvėje už tave: 2 Lt
Broliuko - kūdikio prižiūrėjimas, kai eidavai į parduotuvę: 1 Lt
Šiūkšlių išnešimas: 4 Lt
Už gerus pažymius: 20 Lt
Už kiemo valymą ir grėbstymą: 8 Lt
Iš viso skolinga: 59 Lt

Motina pažvelgė į jį, ir berniukas pamatė jos akyse prabėgant prisiminimus. Ji paėmė tušinuką ir parašė:

Už devynis mėnesius, kai aš tave nešiojau savyje: nemokamai.
Už visas naktis praleistas prie tavęs gydant ir meldžiantis už tave: nemokamai.
Už visus pastangų metus ir pralietas ašaras: nemokamai.
Už visas naktis, praleistas baimėje dėl tavo ateities: nemokamai.
Už žaislus, maistą, drabužius, ar netgi tavo nosies nuvalymą: nemokamai.

Sūnau, kai visą tai sudedi, mano meilės kaina tau: nemokama.

Kada berniukas perskaitė, ką jo motina parašė, su didelėm ašarom akyse tiesiai pažvelgė į ją ir pasakė: "Mama, aš tave labai myliu". Tada jis paėmė tušinuką ir didelėm raidėm parašė: "Apmokėta su kaupu".

Autorius: Bruno Ferrero

Užteks, nakties migla apgauki žemę
ir nuramink tokias mažas akis.
Žmogutis miega - jo trapi dalelė
šiandien nori pailsėt...

Kartoki pasakėlę mano,
prailgink laiką, kol ne vėlu.
Ateiki, mama, mano mama!
aš noriu myliu pasakyt...

Kai vėl pravirksiu, kai negalėsiu
papasakoti žodžiais Tau.
Šypsosiuos, mama, kartosiu žodį,
ir jei kas man nutiks.

Žinau, kad myli mane, mama,
taip noriu Tau taip pasakyt!
Myliu - kaip stipriai širdelė plaka
ačiū už meilę ir bemieges naktis...

ačiū Tau, mama..

(ką tik pati sukūriau) J.G.

Tos eilės TIKRAI yra Justino Marcinkevičiaus

Kol dar nebuvau mama,
Darydavau ir valgydavau karštą maistą.
Mano rūbai nebuvo dėmėti.
Telefonu kalbėdavau ramiai.
Kol dar nebuvau mama,
Miegodavau tiek, kiek norėdavau.
Ir niekada nesijaudindavau dėl to, kad vėlai nuėjau gulti.
Šukuodavausi ir valydavausi dantis kasdien. Kol dar nebuvau mama,
Tvarkydavau namus kasdien.
Ir niekada nesuklupdavau ant žaisluų ir nepamiršdavau lopšinės žodžių...

Kol dar nebuvau mama,
Net nesusimąstydavau, ar kambarinės gėlės nenuodingos.
Ir niekada negalvodavau apie skiepus.

Kol dar nebuvau mama,
Niekas nebuvo manęs
Apkakojęs,
Apvėmęs,
Apkramtęs,
Apsisiojęs,
Apžnaibęs savo mažais pirščiukais.
Kol dar nebuvau mama,
Pilnai atsakiau už savo protą,
Savo mintis,
Ir savo kūną.
Miegodavau visą naktį.

Kol dar nebuvau mama,
Nebuvau laikiusi klykiančio vaiko vien tam,
Kad gydytojai galėtų apžiūrėti
Ar paskiepyti.
Niekada neverkiau matydama ašaras.
Niekada nesikraustydavau iš proto iš laimės
Vien dėl paprasčiausios šypsenos.
Niekada nesėdėdavau nakti
Žiūrėdama į miegantį vaiką.
Kol dar nebuvau mama,
Niekad nelaikydavau rankose miegančio vaiko,
Nes gaila padėti.
Niekada mano širdis nesubyrėdavo į tūkstančius dalelių,
Kad kažkam negalėjau palengvinti skausmo.
Niekada nemaniau, kad kažkas toks mažas
Gali pakeisti mano gyvenimą taip stipriai.

Aš nežinojau, kad galėjau kažką taip stipriai mylėti.
Ir nežinojau, kad man patiks būti mama.
Kol dar nebuvau mama,
Nežinojau ką reiškia jausti,
Tarsi širdis būtų išlipusi iš kūno.
Ir nežinojau, koks ypatingas jausmas yra
Pamaitinti alkaną kūdikį.
Nežinojau, kad vaiką ir mamą sieja tiek daug.
Ir nežinojau, kad kažkas toks mažas
Galėtų paversti mane tokia svarbia.
Kol dar nebuvau mama,
Aš niekada neatsikeldavau kas 10 minučių
Tiesiog įsitikinti, kad viskas...tvarkoje.
Ir niekada nejutau tos šilumos,
Džiaugsmo,
Meilės,
Stebuklo,
Pasitenkinimo būti mama.
Aš nežinojau, kad galiu jausti tiek daug, kol dar nebuvau mama...

Sūnui

Mažos tavo pėdutės- man už viską gražesnės
Tavo šypsena, juokas – už dainas man mieliau
Ir pirmieji žingsneliai, pirmas žodis ištartas -----
Tai stebuklas! Stebuklas, sūnau….

Tu mažytis stebuklas – už visatą didesnis,
Tu brangesnis už viską – už gyvybę svarbiau,
Aš pasakas visas pasaulio tau paseksiu,
Už dieną tą, kai verkdamas tu paskelbei Pasauliui-----

“Aš - gimiau!”

Tiek daug laiko praleidau skaitydama visus siuos posmus, taciau negalejau atsitraukt, apsiasarojau...labai grazu

kokia graži tema

"Tėtis su sūnumi vaikščiojo po krautuvėles ir dideles universalines parduotuves. Tėtis nešė plastiko krepšį, pilną pirkinių, ir kreipdamasis į berniuką sušnopavo:
- Nupirkau tau rožinį kombinezoną, nupirkau judantį robotą, nupirkau futbolininko kepuraitę... Ką dar turėčiau tau nupirkti?
- Paimk mane už rankos, - paprašė sūnus."
(B.Ferrero)

Vestai nuo mamytės

Kai saulės zuikutis pažvelgia pro langą
Bučiuoju dukrytei aš švelniai į žandą
Sakau jai:jau rytas, na kelkis mažyte
O ji man atsako - atstoki mamyte

Dar noriu miegelio, skaniai sapnavau
Kaip tūkstantį kartų tave bučiavau
Kaip piešėm mes namą ir katę ir pelę
Kaip tu man skaitei tą spalvotą knygelę
Kaip dūkom lauke ir snaiges mes skaičiavom
Ir kai su rogutėm nuo kalno važiavom
Kaip kilimą siurbėm ir virėm sriubytę
Kaip šėrėm kačiuką ir laistėm gėlytę
Kaip šokom, dainavom ir vėl paskui šokom
Ir gražią dainelę dainuoti išmokom

Matai kaip per sapną aš jau pavargau
Aš noriu miegelio - atstoki, prašau

Labai grazu