"...Linkiu purvinų,rašaluotų,prikeverzotų laiškų,išmargintūu bučiniais...
... Linkiu laimės susilaukti dovanų nuo vaiko:
-puokštės vystančių lauko pienių
-pūkais aplipusio iriso
-varlės
-bučinio..."
QUOTE(burbanti @ 2009 02 07, 12:56)
Iki sirdies gelmiu sujaudino vienas palinkejimas,kuriame buvo parasyta:
"...Linkiu purvinų,rašaluotų,prikeverzotų laiškų,išmargintūu bučiniais...
... Linkiu laimės susilaukti dovanų nuo vaiko:
-puokštės vystančių lauko pienių
-pūkais aplipusio iriso
-varlės
-bučinio..."
"...Linkiu purvinų,rašaluotų,prikeverzotų laiškų,išmargintūu bučiniais...
... Linkiu laimės susilaukti dovanų nuo vaiko:
-puokštės vystančių lauko pienių
-pūkais aplipusio iriso
-varlės
-bučinio..."
...kad savo vaiko akyse matytum vien tik džiaugsmą,
kad širdyje pajustum meilę jo...
kad niekada netekt patirti skausmo,
kad būtų vaikas tavo - tau tik visados...
kad širdyje pajustum meilę jo...
kad niekada netekt patirti skausmo,
kad būtų vaikas tavo - tau tik visados...
gal ne i tema,bet as turiu labai įdomų darbą su poverpointu ten gal labiau vaiku mintys apie tevus ir pan. na grazus labai gal kazkam reikia galeciau atsiusti,per az parasykit jei kas norit
Lėlė Molė
Mane iš molio lipdė vaikas,
kai laukė vakare mamos,
kai buvo liūdnas metų laikas -
pradžia ūkų, pradžia žiemos.
Mane iš molio lipdė vaikas,
svajonių pilnas ir vilties,
ir taip apsidžiaugė užbaigęs,
ir pabučiavo iš širdies.
Mane iš molio lipdė vaikas,
aš prasimerkiau jo delnuos
ir pasakiau linksmai jam: "Sveikas!
Aš Molė, Molė vadinuos!"
J. Vaičiūtė
Mane iš molio lipdė vaikas,
kai laukė vakare mamos,
kai buvo liūdnas metų laikas -
pradžia ūkų, pradžia žiemos.
Mane iš molio lipdė vaikas,
svajonių pilnas ir vilties,
ir taip apsidžiaugė užbaigęs,
ir pabučiavo iš širdies.
Mane iš molio lipdė vaikas,
aš prasimerkiau jo delnuos
ir pasakiau linksmai jam: "Sveikas!
Aš Molė, Molė vadinuos!"
J. Vaičiūtė
Tikiuosi nepasikartosiu. Šiaip ar taip - labai gražūs žodžiai 
Būkit jūra gerumo, švelnumo ir meilės,
Kur galėtų plukdyti mažylis laivus.
Jūsų pasakų skliautais vaikystę nuvedęs
Jis užaugtų protingu, laimingu žmogum.
Būkit jūra bekraštė, išliejusi meilę,
Kur galėtų braidyti mažylis dažnai.
Ir išgirskit, Jam krykštaujant, vaikišką laimę -
Būkit savo Mažyliui artimiausi draugai!
Būkit jūra gerumo, švelnumo ir meilės,
Kur galėtų plukdyti mažylis laivus.
Jūsų pasakų skliautais vaikystę nuvedęs
Jis užaugtų protingu, laimingu žmogum.
Būkit jūra bekraštė, išliejusi meilę,
Kur galėtų braidyti mažylis dažnai.
Ir išgirskit, Jam krykštaujant, vaikišką laimę -
Būkit savo Mažyliui artimiausi draugai!
QUOTE(Pingvinukas @ 2005 10 31, 19:26)
Vaikai nežino, kaip juos myli tėvai, ir niekad nesužinos, kol neiškils tėvų kapo kauburėlis, ar kol jie patys nesulauks vaikų...
labai grazus ir teisingi zodziai
QUOTE(Jol7 @ 2006 02 01, 17:32)
O man bendradarbė pasakojo, kad ši eilėrašti parasė ZOSĖ RYBELIENĖ. Ji buvo studentė, mokėsi veterinarijos akademijoj, jai gimė sūnus, ir ji savo kambariokėm skaitė parašytą tą eilėraštį...Sakė, kad tai jos eilės...Kokiais 1980 metais. Štai tokia istorija 
Sveika, o iš kur pažįstate mano mamą, kad žinote, kad ji parašė šį eilėraštį, kai laukėsi mano brolio 1980 metais?
QUOTE(Jurgita Lanka @ 2009 02 19, 07:41)
Sveika, o iš kur pažįstate mano mamą, kad žinote, kad ji parašė šį eilėraštį, kai laukėsi mano brolio 1980 metais?
Juk, rašoma, kad pasakojo bendradarbė, matyt ji ir pažinojo jūsų mamą
Saltas kovo vejas siautejo gudzia nakti Dalase, kai daktaras iejo i mazute
ligonines palata pas Diana Blessing. Ji buvo vis dar apsvaigusi po
operacijos.
Jos vyras Deividas laike jos ranka ir jie abu drasino vienas kita pries
isgirsdami tai, ka daktaras turejo pasakyti.
Tadien **1991 m**. kovo 10 d. del kilusiu komplikaciju Dianai, kuri buvo vos
24 savaites nescia, buvo skubiai atlikta Cezario pjuvio operacija, kurios
metu gime sios poros dukryte Dana Lu Blessing.
Mergyte buvo vos **12 coliu** ugio ir tesvere viena svara ir devynias
uncijas - tevai zinojo, kad mergyte gime pavojingai per anksti...
Tylus daktaro zodziai krito it bombos.
"Nemanau, kad ji isgyvens", - pasake jis, kaip galedamas svelniau.
"Yra tik 10 procentu tikimybe, kad mergyte isgyvens sia nakti, ir net jeigu
jai pavyktu jos laukia niuri ateitis"...
Apmire Deividas ir Diana klausesi, o daktaras pasakojo jiems, su kokiomis
baisiomis problemomis Danai teks susidurti, jei ji kartais netycia
isgyventu.
Ji niekada nevaikscios, ji niekada nekalbes, tikriausiai bus akla,
greiciausiai jai gresia cerebrinis paralyzius ir ji bus visiskai protiskai
atsilikusi ir t.t.
"Ne! Ne!" tik tiek tegalejo pasakyti Diana.
Ji ir Deividas, bei ju 5-eriu metu sunelis Dastinas nekantriai lauke tos
dienos, kai i ju seima ateis dukryte.
Dabar ta svajone tiesiog slydo is ranku su kiekviena minute...
Taciau praslinko pirmosios dienos ir Deividui su Diana prasidejo nauja
agonija: kadangi mazyles nervu sistema buvo taip silpnai issivysciusi,
kiekvienas bucinys ir prisilietimas tik didino jos skausma, taigi tevai
negalejo net apkabinti savo mazyles, priglausti prie saves...
Kol Dana grumesi del savo gyvybes po ultravioletine sviesa, apsupta
vamzdeliu ir laideliu raizgalynes, Deividas ir Diana tegalejo melsti Dievo,
kad neapleistu ju mazyles.
Pamazu Dana sustiprejo...
Slenkant savaitems ji labai letai taciau priaugdavo po truputi svorio ir
palengva stiprejo...
Pagaliau, kai Danai suejo du menesiai, jos tevai jau galejo pirmakart paimti
ja i rankas...
O dar po dvieju menesiu, nors daktarai ir toliau atsargiai, taciau
atkakliai, ispejo tevus, kad mergytes sansai isgyventi, ir juo labiau,
gyventi normalu gyvenima, lygus nuliui, Dana isvyko is ligonines namo.
Dar po penkeriu metu Dana tapo smulkute, taciau judria mergyte su
spindinciomis pilkomis akimis, kuri tiesiog trysko gyvenimo dziaugsmu.
Nebuvo jokiu protines ar fizines negalios zenklu. Ji tiesiog buvo paselusi
maza mergyte. Taciau tuo istorija nesibaigia
Viena 1996-uju vasaros diena salia savo namu Irvinge, Teksase, Dana sedejo
mamai ant keliu vietos stadione, kur jos brolis Dastinas treniravosi su savo
beisbolo komanda.
Kaip visada, Dana be paliovos plepejo su savo mama, salia sedejo keletas
kitu suaugusiu, kai staiga mergyte nutilo. Mazoji, apkabinusi mama,
prisiglaude jai prie krutines ir paklause: "Ar tu tai uzuodi?"
Oras kvepejo besiartinanciu lietumi ir Diana atsake: "Taip, kvepia
lietumi."
Dana papurte galva, uzsimerke ir vel paklause: "Ar uzuodi?"
Dar karta jos mama atsake: "Taip, atrodo netrukus visi suslapsime - tuoj
lis. Tikrai oras kvepia lietumi".
Dana ir vel papurte galva ir garsiai pareiske: "Ne, kvepia Juo!
Oras kvepia, kaip Dievas, kai tu priglaudi savo galva prie jo krutines".
Dianos akys pritvinko asaru, o Dana linksmai liuoktelejo jai nuo keliu ir
nubego pazaisti su kitais vaikais.
Dukters zodziai patvirtino tai, ka Diana ir visa didele Blessingu seima visa
laika zinojo, ar bent jau sirdimi nujaute...
Tomis ilgomis dvieju pirmuju Danos gyvenimo menesiu dienomis ir naktimis,
kai jos oda buvo pernelyg jautri, kad tevai galetu ja paliesti, Dana prie
savo krutines glaude Dievas - tai jo meiles gaivu aromata ji taip gerai
prisimine...
Siryt, kai Dievas atvere dangaus langa, jis pamate mane ir paklause: "Mano
vaike, koks tavo didziausias troskimas siandien?" As atsakiau: "Viespatie,
globok ta zmogu, kuris skaito sia zinute, jo seima ir ju draugus. Jie to
nusipelno ir as juos labai myliu"...
ligonines palata pas Diana Blessing. Ji buvo vis dar apsvaigusi po
operacijos.
Jos vyras Deividas laike jos ranka ir jie abu drasino vienas kita pries
isgirsdami tai, ka daktaras turejo pasakyti.
Tadien **1991 m**. kovo 10 d. del kilusiu komplikaciju Dianai, kuri buvo vos
24 savaites nescia, buvo skubiai atlikta Cezario pjuvio operacija, kurios
metu gime sios poros dukryte Dana Lu Blessing.
Mergyte buvo vos **12 coliu** ugio ir tesvere viena svara ir devynias
uncijas - tevai zinojo, kad mergyte gime pavojingai per anksti...
Tylus daktaro zodziai krito it bombos.
"Nemanau, kad ji isgyvens", - pasake jis, kaip galedamas svelniau.
"Yra tik 10 procentu tikimybe, kad mergyte isgyvens sia nakti, ir net jeigu
jai pavyktu jos laukia niuri ateitis"...
Apmire Deividas ir Diana klausesi, o daktaras pasakojo jiems, su kokiomis
baisiomis problemomis Danai teks susidurti, jei ji kartais netycia
isgyventu.
Ji niekada nevaikscios, ji niekada nekalbes, tikriausiai bus akla,
greiciausiai jai gresia cerebrinis paralyzius ir ji bus visiskai protiskai
atsilikusi ir t.t.
"Ne! Ne!" tik tiek tegalejo pasakyti Diana.
Ji ir Deividas, bei ju 5-eriu metu sunelis Dastinas nekantriai lauke tos
dienos, kai i ju seima ateis dukryte.
Dabar ta svajone tiesiog slydo is ranku su kiekviena minute...
Taciau praslinko pirmosios dienos ir Deividui su Diana prasidejo nauja
agonija: kadangi mazyles nervu sistema buvo taip silpnai issivysciusi,
kiekvienas bucinys ir prisilietimas tik didino jos skausma, taigi tevai
negalejo net apkabinti savo mazyles, priglausti prie saves...
Kol Dana grumesi del savo gyvybes po ultravioletine sviesa, apsupta
vamzdeliu ir laideliu raizgalynes, Deividas ir Diana tegalejo melsti Dievo,
kad neapleistu ju mazyles.
Pamazu Dana sustiprejo...
Slenkant savaitems ji labai letai taciau priaugdavo po truputi svorio ir
palengva stiprejo...
Pagaliau, kai Danai suejo du menesiai, jos tevai jau galejo pirmakart paimti
ja i rankas...
O dar po dvieju menesiu, nors daktarai ir toliau atsargiai, taciau
atkakliai, ispejo tevus, kad mergytes sansai isgyventi, ir juo labiau,
gyventi normalu gyvenima, lygus nuliui, Dana isvyko is ligonines namo.
Dar po penkeriu metu Dana tapo smulkute, taciau judria mergyte su
spindinciomis pilkomis akimis, kuri tiesiog trysko gyvenimo dziaugsmu.
Nebuvo jokiu protines ar fizines negalios zenklu. Ji tiesiog buvo paselusi
maza mergyte. Taciau tuo istorija nesibaigia
Viena 1996-uju vasaros diena salia savo namu Irvinge, Teksase, Dana sedejo
mamai ant keliu vietos stadione, kur jos brolis Dastinas treniravosi su savo
beisbolo komanda.
Kaip visada, Dana be paliovos plepejo su savo mama, salia sedejo keletas
kitu suaugusiu, kai staiga mergyte nutilo. Mazoji, apkabinusi mama,
prisiglaude jai prie krutines ir paklause: "Ar tu tai uzuodi?"
Oras kvepejo besiartinanciu lietumi ir Diana atsake: "Taip, kvepia
lietumi."
Dana papurte galva, uzsimerke ir vel paklause: "Ar uzuodi?"
Dar karta jos mama atsake: "Taip, atrodo netrukus visi suslapsime - tuoj
lis. Tikrai oras kvepia lietumi".
Dana ir vel papurte galva ir garsiai pareiske: "Ne, kvepia Juo!
Oras kvepia, kaip Dievas, kai tu priglaudi savo galva prie jo krutines".
Dianos akys pritvinko asaru, o Dana linksmai liuoktelejo jai nuo keliu ir
nubego pazaisti su kitais vaikais.
Dukters zodziai patvirtino tai, ka Diana ir visa didele Blessingu seima visa
laika zinojo, ar bent jau sirdimi nujaute...
Tomis ilgomis dvieju pirmuju Danos gyvenimo menesiu dienomis ir naktimis,
kai jos oda buvo pernelyg jautri, kad tevai galetu ja paliesti, Dana prie
savo krutines glaude Dievas - tai jo meiles gaivu aromata ji taip gerai
prisimine...
Siryt, kai Dievas atvere dangaus langa, jis pamate mane ir paklause: "Mano
vaike, koks tavo didziausias troskimas siandien?" As atsakiau: "Viespatie,
globok ta zmogu, kuris skaito sia zinute, jo seima ir ju draugus. Jie to
nusipelno ir as juos labai myliu"...
QUOTE(burbanti @ 2009 02 07, 11:56)
Iki sirdies gelmiu sujaudino vienas palinkejimas,kuriame buvo parasyta:
"...Linkiu purvinų,rašaluotų,prikeverzotų laiškų,išmargintūu bučiniais...
... Linkiu laimės susilaukti dovanų nuo vaiko:
-puokštės vystančių lauko pienių
-pūkais aplipusio iriso
-varlės
-bučinio..."
"...Linkiu purvinų,rašaluotų,prikeverzotų laiškų,išmargintūu bučiniais...
... Linkiu laimės susilaukti dovanų nuo vaiko:
-puokštės vystančių lauko pienių
-pūkais aplipusio iriso
-varlės
-bučinio..."
Labai labai
Sveikos,
atsiprašau,gal ne į temą,bet gal galit padėt
ieškau žodžių apie MOTERĮ...
Moters diennos progai
atsiprašau,gal ne į temą,bet gal galit padėt
ieškau žodžių apie MOTERĮ...
Moters diennos progai
