QUOTE(Viga @ 2008 08 06, 12:37)
,, Iš kur aš atėjau, kur tu mane radai?''- paklausė kūdikis savo motiną.<...>
Nežinau autoriaus, bet man taip patiko šitie žodžiai, kad užrašiau ant nuotraukos, kur aš laukiuosi pirmagimės ir jai padovanosiu
Čia R. Tagorės.... O nesutrumpintas variantas dar gražesnis:
Iš kur aš atėjau, kur tu radai mane? paklausė
kūdikis savo motiną.
Jinai prispaudė savo kūdikį prie krūtinės ir jam pro ašaras
Šypsodamasi atsakė:
Tu glšdėjai mano širdyje slapčiausiu troškimu,
O mylimasis. Tu buvai lėlėse,
Kuriomis vaikystėje žaidžiau, ir kas rytmetį
Aš iš molio lipdydavau pavidalą savo dievaičio,
Tada aš kurdavau ir kurdavau iš naujo vis tave.
Visose mano vaikystės viltyse ir meilėje,
Mano gyvenime, mano motinos gyvybėje tu gyvenai.
Kada mergystėje mano širdis dar skleidė
Savo žiedlapius, tu plevenai virš jų
Kaip aromatas.
Tavo glebus jaunumas žydėjo jauname
Mano kūne kaip dangaus rausvumas prieš saulįtekį.
Pirmasis mano dangaus numylėtini,
Kartu užgimęs su aušra,
Tu atplaukei su savo pasaulio gyvybės srove ir pagaliau
Prisiyrei prie mano širdies.
Aš žiūriu tau į veidą ir negaliu suprasti paslapties:
Juk tu, kuris priklausai visiems,
Štai atiduotas man vienai.
Bijodama netekti tavęs laikau stipriai priglaudusi tave
Prie krūtinės.
Kokie gi burtai įviliojo tą pasaulio brangenybę į silpnas
Mano rankas?