kokiu grozybiu cia radau. 
zemai lenkiuosi uz toki grozi.
kokiu grozybiu cia radau. zemai lenkiuosi uz toki grozi.
Dievulis atnešė lyg angeliuką,
Nukėlė nuo pūkinių debesų,
Mažutį, spurdantį žmogiuką,
Didžiuliam džiaugsmui artimų žmonių.
Tegul mėnulis saugo saldų miegą,
O saulė lydi pirmus žingsnelius,
Te žemiškais takais laimingai bėga
Gyvenimas aplenkdamas slenksčius.
Nukėlė nuo pūkinių debesų,
Mažutį, spurdantį žmogiuką,
Didžiuliam džiaugsmui artimų žmonių.
Tegul mėnulis saugo saldų miegą,
O saulė lydi pirmus žingsnelius,
Te žemiškais takais laimingai bėga
Gyvenimas aplenkdamas slenksčius.
skaičiau šitą temą jau ne vieną dieną, kaip desertą sulaižiau, bet šiandien ypatingai reagavau, nes mano auksiukui šiandien - vieneri. Tai verkiau iš laimės ir džiaugsmo kartu, kad turiu tokį nuostabų mažylį
Ačiū visoms mamos už tokius nuostabius žodžius
Ačiū visoms mamos už tokius nuostabius žodžius
Si eilerasti parase man mano tetis. Gal ir jum patiks 
Kudikyste
Taves mes laukem kaip vasaros,
Po trukusios amzius ziemos.
Is laimes suzibdavo asaros,
Akyse busimos mamos.
Daznai mes abu speliojom,
Kas bus: ar jis, ar ji?
Arba atsisede galvojom,
O jeigu ji - ar grazi?
Ir tu atejai i pasauli,
Issisklaide nakties tamsa,
Auksino langus ne saule,
O svelni vakarine zara.
Isvydes tave tokia trapia,
(Palygint su kuo negaliu)
Uzgniauze pasirdziuose kvapa
Ir dares truputi baugu.
Tu godziai ciulpdavai motinos kruti
Mazute savo burnele,
Nubegdavo pienas per lupu kamputi
Plona, plona srovele.
Tu sutvirtejai, galva pakelei
Ir kada pirmakart atsikelei
Labai jau pati nustebai.
Pradejai ciausketi, o gal dainuoti,
Kas ten tave zino,
Ismokai katutes rankomis ploti,
Vis stengeis iskrist is vezimo.
Pirmakart istarei zodi " mama",
Uz tai ji tave isbuciavo
Ir ilgai stebejos is kur jos dukra
Tiek daug isminties igavo.
Jos dziaugsma sustiprinai ikandimu,
Kada ji tave glamonejo,
Suleidai i kakla pora dantu,
Jog mama susukt nesuspejo.
Bandei atsistoti istiesus rankas,
Svyravai lyg laiva ant bangu.
Paskui zengei zingsni - uzkliuvo kazkas
Ir vel parvirtai ant grindu.
Kaip ir pirma ant dvieju
Bandei paslaptinga iveikt zemes trauka,
Keleis, kritai ir vel ejai,
Kol nuejai susiraukus.
Veliau pradejai vaiksciot tvirtai.
Kur eit pati dabar sprendei.
Skraido is kampo i kampa zaislai,
O kilimas siukslese skendi.
Baras mama, jog isdykus esi
Ne karta ruosesi pliekti,
Bet tu pirsciuku " niu, niu, niu" grasini
Ir begi pas teti sleptis.
Taigi ir toliau auki linksma
Noriu palinketi laimes, dziaugsmo.
Niekad nesirki, buki tvirta,
Nepatirk vienatves ir skausmo...
Tetis
Kudikyste
Taves mes laukem kaip vasaros,
Po trukusios amzius ziemos.
Is laimes suzibdavo asaros,
Akyse busimos mamos.
Daznai mes abu speliojom,
Kas bus: ar jis, ar ji?
Arba atsisede galvojom,
O jeigu ji - ar grazi?
Ir tu atejai i pasauli,
Issisklaide nakties tamsa,
Auksino langus ne saule,
O svelni vakarine zara.
Isvydes tave tokia trapia,
(Palygint su kuo negaliu)
Uzgniauze pasirdziuose kvapa
Ir dares truputi baugu.
Tu godziai ciulpdavai motinos kruti
Mazute savo burnele,
Nubegdavo pienas per lupu kamputi
Plona, plona srovele.
Tu sutvirtejai, galva pakelei
Ir kada pirmakart atsikelei
Labai jau pati nustebai.
Pradejai ciausketi, o gal dainuoti,
Kas ten tave zino,
Ismokai katutes rankomis ploti,
Vis stengeis iskrist is vezimo.
Pirmakart istarei zodi " mama",
Uz tai ji tave isbuciavo
Ir ilgai stebejos is kur jos dukra
Tiek daug isminties igavo.
Jos dziaugsma sustiprinai ikandimu,
Kada ji tave glamonejo,
Suleidai i kakla pora dantu,
Jog mama susukt nesuspejo.
Bandei atsistoti istiesus rankas,
Svyravai lyg laiva ant bangu.
Paskui zengei zingsni - uzkliuvo kazkas
Ir vel parvirtai ant grindu.
Kaip ir pirma ant dvieju
Bandei paslaptinga iveikt zemes trauka,
Keleis, kritai ir vel ejai,
Kol nuejai susiraukus.
Veliau pradejai vaiksciot tvirtai.
Kur eit pati dabar sprendei.
Skraido is kampo i kampa zaislai,
O kilimas siukslese skendi.
Baras mama, jog isdykus esi
Ne karta ruosesi pliekti,
Bet tu pirsciuku " niu, niu, niu" grasini
Ir begi pas teti sleptis.
Taigi ir toliau auki linksma
Noriu palinketi laimes, dziaugsmo.
Niekad nesirki, buki tvirta,
Nepatirk vienatves ir skausmo...
Tetis
QUOTE(sandriux @ 2008 11 07, 18:06)
vajetus, kaip gražu
Niu ir šaunuolis tavo tėtukas
QUOTE(Dangiuks @ 2008 11 07, 17:20)
skaitant eiles, man kaip ir jose sako- užspaudė paširdžius...ir vėl eilinį kart apsiašarojau... labai gražu..tikrai.
aciu mergytes, man ir brangus sis eilerastis ir kiti jo parasyti, nes tecio jau nebera .... liko tik eiles, kurias dabar skaitau savo mergytem, nes man paciai taip parasyti, kaip mokejo jis - neiseina
SUPER 
QUOTE(dije @ 2008 11 07, 18:05)
skaitant eiles, man kaip ir jose sako- užspaudė paširdžius...ir vėl eilinį kart apsiašarojau... labai gražu..tikrai.
net širdį suspaudė labai labai gražu
QUOTE(sandriux @ 2008 11 07, 20:15)
aciu mergytes, man ir brangus sis eilerastis ir kiti jo parasyti, nes tecio jau nebera .... liko tik eiles, kurias dabar skaitau savo mergytem, nes man paciai taip parasyti, kaip mokejo jis - neiseina
Ačiū, kad pasidalinai, šaunuolis Tėtis! Tesiilsi jis ramybėje.
Jau ne pirma karta sia tema skaitineju, ji tokia jaudinanti ir grazi tiesiog atgaiva sielai
tiesiog atgaiva sielai
nepykit, jei pasikartosiu, nes visos temelės dar nespėjau perskaityti 
man labai patiko šie tėvelio Stanislovo pasakyti žodžiai: "Vaikus auklėti? O kam - vistiek jie bus tokie, kokie esate gyvenime jūs, jie jūsų veidrodis. Taip kad, jei užrėki, nesusilaikai ar suduodi per rankytę, tai žinok, vaikas mato tavo blogą pavyzdį ir pats sau leidžia atitinkamai elgtis. Jie mūsų vertybių veidrodis... "
man labai patiko šie tėvelio Stanislovo pasakyti žodžiai: "Vaikus auklėti? O kam - vistiek jie bus tokie, kokie esate gyvenime jūs, jie jūsų veidrodis. Taip kad, jei užrėki, nesusilaikai ar suduodi per rankytę, tai žinok, vaikas mato tavo blogą pavyzdį ir pats sau leidžia atitinkamai elgtis. Jie mūsų vertybių veidrodis... "
