[quote=gabce,2005 11 23, 19:14]
Galiu pasakyti dar daugiau, ji teta gavo 1981 metais, ar gali patiketi?
OHO! Tikrai seniai po pasaulį keliauja
[/quote]
ir mano mama siuos posmus gavo 1981, tada, kai gimiau as
[quote=Pingvinukas,2005 11 23, 20:50]
[quote=gabce,2005 11 23, 19:14]
Galiu pasakyti dar daugiau, ji teta gavo 1981 metais, ar gali patiketi?
OHO! Tikrai seniai po pasaulį keliauja
[/quote]
ir mano mama siuos posmus gavo 1981, tada, kai gimiau as
[quote=gabce,2005 11 23, 19:14]
Galiu pasakyti dar daugiau, ji teta gavo 1981 metais, ar gali patiketi?
OHO! Tikrai seniai po pasaulį keliauja
[/quote]
ir mano mama siuos posmus gavo 1981, tada, kai gimiau as
Tu jau esi...
Tu dar nemoki juoktis,
Todėl verki - iš laimės, iš smagumo!
Bet štai,
Ieškodamas mamos - nusišypsojai...
Kaip gera būti...
Tu dar nemoki juoktis,
Todėl verki - iš laimės, iš smagumo!
Bet štai,
Ieškodamas mamos - nusišypsojai...
Kaip gera būti...
Metai pasiklysta laike, laikas ištirpsta vienoje mažytėje akimirkoje, akimirkoje - įamžintoje tyro vaiko širdyje...
Kiekvienas naujagimis yra pats ryškiausias įrodymas, kad Dievas dar nenusivylė žmogumi.
R. Tagorė
R. Tagorė
Vaikas visada gali išmokyti suaugusį trijų dalykų: džiaugtis be jokios priežasties, visuomet būti kuo nors užsiėmusiu ir iš visų jėgų reikalauti to, ko trokšti. /P.Coelho/
Kūdikystė mažučiais delniukais
Brėžia savo gyvenimo taką,
Šlepsi mažas dailus kamuoliukas
Ir vis šneka, ir šneka, ir šneka
Lango stiklas pirštukų padeliais
Lyg pėdutėmis nutapinėtas.
Čia kiekvienas močiutės daiktelis
Žingeidžiu žvilgsneliu palydėtas.
Knieti imti, paliesti, pažinti,
Palaižyti, pagriebus į saują,
Greitai jau nemokės apsiginti
Net žema senučiukė indauja.
Į neramų sapnelį atklysta
Tik barškučiai, lėlytės lyg kruopos.
Ant putnučių skruostukų pražysta
Šypsenėlės - beraustančios uogos.
Koks trapus kūdikystės ėjimas,
Į laimingo gyvenimo tąsą,
Koks mąslus sueities išlikimas
Laiko laiptais gyvenimą neša.
Brėžia savo gyvenimo taką,
Šlepsi mažas dailus kamuoliukas
Ir vis šneka, ir šneka, ir šneka
Lango stiklas pirštukų padeliais
Lyg pėdutėmis nutapinėtas.
Čia kiekvienas močiutės daiktelis
Žingeidžiu žvilgsneliu palydėtas.
Knieti imti, paliesti, pažinti,
Palaižyti, pagriebus į saują,
Greitai jau nemokės apsiginti
Net žema senučiukė indauja.
Į neramų sapnelį atklysta
Tik barškučiai, lėlytės lyg kruopos.
Ant putnučių skruostukų pražysta
Šypsenėlės - beraustančios uogos.
Koks trapus kūdikystės ėjimas,
Į laimingo gyvenimo tąsą,
Koks mąslus sueities išlikimas
Laiko laiptais gyvenimą neša.
Sveikas, gyvenime
Bus dienos-sunkios ir geros.
Bus naktys-bemiegės ir nykios.
Bus skausmas ir laimės ašaros.
Bus vienatvė.Ir akys mylimos.
Ir širdy, tartum fotojuostelėje,
Liks tik šviesios ir tamsios dėmės...
Nesakysi-nebuvo meilės...
Nesakysi-gyvent pasivėlinau...
Viskas bus.Viskas dar tik prasideda.
Tik kurios bus akimirkos lemiamos?
Atiduoti save, savo laimę ir širdgėlą
Atėjau aš.Sveikas, gyvenime !
Dalia Ramoškaitė
Bus dienos-sunkios ir geros.
Bus naktys-bemiegės ir nykios.
Bus skausmas ir laimės ašaros.
Bus vienatvė.Ir akys mylimos.
Ir širdy, tartum fotojuostelėje,
Liks tik šviesios ir tamsios dėmės...
Nesakysi-nebuvo meilės...
Nesakysi-gyvent pasivėlinau...
Viskas bus.Viskas dar tik prasideda.
Tik kurios bus akimirkos lemiamos?
Atiduoti save, savo laimę ir širdgėlą
Atėjau aš.Sveikas, gyvenime !
Dalia Ramoškaitė
Tu,
kurio galvos mama sūpuodama neglostė,
be tėvo nuorodų vis klupdamas kelius renkies.
Ir tu,
vaikystėje bučiuotas ir penėtas meile dosniai,
vistiek abu jūs
galite surasti kelią su širdim
ar kelią be širdies.
kurio galvos mama sūpuodama neglostė,
be tėvo nuorodų vis klupdamas kelius renkies.
Ir tu,
vaikystėje bučiuotas ir penėtas meile dosniai,
vistiek abu jūs
galite surasti kelią su širdim
ar kelią be širdies.
...tiek nedaug reikia, kad vaikas pravirktų, ir tiek nedaug, kad nusišypsotų...
Tu da nevaikstai, bet tu jau atejai
Is meiles ir manes - ant mano ranku
Tu dar nesiglaudi, nes nieko nebijai,
As tik jauciu kvepavima - lyg paukscio tanku.
Tu dar juokingai mazas, bet tu tikrai esi.
Jeigu ant sieno trys seseliai artimi, zydri ir taikus.
Jeigu sekundes -mazojo seselio judesy, jos jau fiksuojamos.
Ir nebeslinks pro sali laikas.
Tu dar neprabilai, o as juk pirmutine tavo atrama,
Kol kambarys dar supasi, kol grindys traska.
As tavo pirmas zodis - as MAMA
Pati pradzia, ir pirmas suolio taskas.
Is meiles ir manes - ant mano ranku
Tu dar nesiglaudi, nes nieko nebijai,
As tik jauciu kvepavima - lyg paukscio tanku.
Tu dar juokingai mazas, bet tu tikrai esi.
Jeigu ant sieno trys seseliai artimi, zydri ir taikus.
Jeigu sekundes -mazojo seselio judesy, jos jau fiksuojamos.
Ir nebeslinks pro sali laikas.
Tu dar neprabilai, o as juk pirmutine tavo atrama,
Kol kambarys dar supasi, kol grindys traska.
As tavo pirmas zodis - as MAMA
Pati pradzia, ir pirmas suolio taskas.
STABTELĖK su savo vaiku-kai kiti skuba aplink. VAIKŠČIOK su savo vaiku-kai kiti vien tik bėga. KALBĖK su savo vaiku-kai kiti geriau šaukia. KLAUSYKIS vaiko-kai kiti apsimeta užsiėmę. JUOKIS su savo vaiku-kai kiti žiūri piktai. ŽAISK su vaiku-kai kiti patys nori būti linksminami. PAGIRK savo vaiką-kai kiti mato tik prasižengimus. MOKYKIS iš savo vaiko-kai kiti yra praradę žinių poreikį. SVAJOK su savo vaiku-kai kiti tapo labai ciniški. SKAITYK su savo vaiku-kai kiti pirmenybę teikia televizoriui. MELSKIS su savo vaiku-kai kiti yra praradę tikėjimą. ATSIPRAŠYK savo vaiko-kai kiti apsimeta neklystančiais. DRAUSMINK savo vaiką-kai kiti nesugeba nustatyti apribojimų. APKABINK savo vaiką-kai kiti neįvertina prisilietimo jėgos. A.P.Witham
Kalbėki, sūnau,
kad pasaulis gražus,
nors spalvas pats vėliau susirasi.
Aš pasiūlyti baltą ir juodą galiu.
Kalbėki, sūnau,
kad pasaulis tau geras,
kol suprasi,
koks prieštaringas žmogus.
Neraškyki žvaigždžių-
jos gražios, bet šaltos.
Akių ežeruose išpiltas dangus,-
jei išmoksi įžvelgti
žydrynės krisleliuose gelmę,
tai aplink tyvuliuos
nesibaigiantis spindesys.
Nesistenki pasiekti
kalno viršūnės-
tik bedugnėms kalnai aukšti.
Kilk iš sėklos gajos
kaip ąžuolas kyla,
atžalėlė tu mano, šviesi...
Ramios upės nudilina uolų skeveldras,
išsiplauna į krantą smėlio migla.
Būk upe, kuri turi krantus, turi vardą,
ir tavęs nenutrins užmarštis.
/A. Jasulaitis/
kad pasaulis gražus,
nors spalvas pats vėliau susirasi.
Aš pasiūlyti baltą ir juodą galiu.
Kalbėki, sūnau,
kad pasaulis tau geras,
kol suprasi,
koks prieštaringas žmogus.
Neraškyki žvaigždžių-
jos gražios, bet šaltos.
Akių ežeruose išpiltas dangus,-
jei išmoksi įžvelgti
žydrynės krisleliuose gelmę,
tai aplink tyvuliuos
nesibaigiantis spindesys.
Nesistenki pasiekti
kalno viršūnės-
tik bedugnėms kalnai aukšti.
Kilk iš sėklos gajos
kaip ąžuolas kyla,
atžalėlė tu mano, šviesi...
Ramios upės nudilina uolų skeveldras,
išsiplauna į krantą smėlio migla.
Būk upe, kuri turi krantus, turi vardą,
ir tavęs nenutrins užmarštis.
/A. Jasulaitis/
