Gražios mintys apie vaikus

Duok man, mama, savo ašarėlę.
Pasodinsiu ją po langeliu.

Pasodinsiu, užauginsiu gėlę
Skaistesniu už saulę žiedeliu.

Supsis žiede jos mažutis vaikas,
Užliūliuotas motinos dainų...

Jei kūdikis tik panorėtų, jis galėtų pakilt į dangų šią akimirką.
Ne veltui jis nepalieka mūsų.
Jis mėgsta priglaus prie motinos krūtinės galvą ir nenori niekad jos išleisti iš akių.
Daug visokiausių išmintingų žodžių veblena kūdikis, nors retas kas pasaulyje jų reikšmę tesupranta.
Ne veltui jis nenori niekada kalbėti.

Vienintelio dalyko nori kūdikis: išmokti motinos žodžius iš josios lūpų. Štai kodėl jisai atrodo toks nekaltas.
Kūdikis turėjo krūvą aukso ir perlų, tačiau atėjo tarsi elgeta į žemę.

Šis mielas nuogutėlis vargšas nori būti visiškas neturtėlis, idant galėtų motiną prašyti meilės lobių.
Kūdikis buvo laisvas nuo bet kokių saitų siaurutės jaunaties šaly.
Jis žino, kad jo motinos širdies kamputyje glūdi begalinis džiaugsmas ir kad kur kas mieliau už laisvę būti apglėbtam ir suspaustam brangiųjų josios rankų.

Kūdikis niekada nemokėjo verkti. Jis gyveno visiškos palaimos šalyje.
Ne veltui jis panoro lieti ašaras.
Nors savo mielo veido šypsena jisai pavergia ilgesingą motinos širdį, tačiau jo verksmas dėl mažų bėdų išaudžia saitą dvigubą: ir gailesčio, ir meilės.


Rabindranatas Tagorė. "Jaunatis". Kūdikio kelias


Papildyta:
Jeigu aš galėčiau iš naujo auginti savo vaiką

Jei aš galėčiau iš naujo auginti savo vaiką...
Pirmiau aš "pastatyčiau" jo savigarbą, o namą vėliau.
Pirštus daugiau naudočiau piešimui, o ne rodymui kas ne taip.
Sakyčiau mažiau pastabų, daugiau paaiškinčiau.
Žiūrėčiau ne į laikrodį, o į akis...
Rūpinčiausi žinoti mažiau ir žinočiau daugiau rūpintis.
Dažniau apsikabinčiau ir skraidinčiau aitvarus.
Nevaidinčiau rimto, o rimtai žaisčiau.
Daugiau po pievas lakstyčiau ir į žvaigždes žiūrėčiau.
Vaiką dažniau paimčiau ant rankų ir mažiau tampyčiau.
Šalia namų augantį ąžuolą dažniau pastebėčiau.
Rečiau būčiau nepalenkiamas ir daug dažniau pritarčiau.
Mažiau rodyčiau meilės jėgai, o daugiau meilės jėgą.

Pagal Diane Loomans

Žodžiai krikštynoms
1. Mano rankos dar mažos: būkit geri, nelaukite, kad aš gerai pasikločiau lovą, nupieščiau piešinį arba numesčiau kamuolį. Mano kojos dar trumpos: eikit lėčiau, kad aš suspėčiau.
2. Mano akys dar nematė tiek pasaulio, kiek jūsų: būkit geri, leiskite man pamažu jį ištirti; neverskite manęs, kai tai nebūtina.
3. Namų ruoša niekur nedings; būkit geri, skirkit man laiko paaiškinti apie šį nuostabų pasaulį ir darykit tai su noru.
4. Aš esu jautrus! Būkite atidūs mano poreikiams; nesikabinėkite prie manęs visą dieną. Elkitės su manimi taip, kaip norėtumėte, kad su jumis būtų elgiamasi.
5. Aš esu ypatinga dovana! Saugokite mane, reikalaukite iš manęs atsakomybės už savo veiksmus, duokite nurodymų, kaip reikia gyventi, ir drauskite mane su ypatinga meile.

6. Man reikia patarimo, kad galėčiau kurti ir suprasti, bet ne kritikos. Būkit geri, neskubėkite kritikuoti. Jūs galite kritikuoti veiksmus, kuriuos aš darau ne taip, bet ne mane.
7. Duokite man laisvę pačiam spręsti. Leiskite man suklysti, kad galėčiau pasimokyti iš savo klaidų. Taip aš išmoksiu apsispręsti, kai iš manęs pareikalaus gyvenimas.
8. Būkite geri, neatlikite už mane to, ką aš turiu padaryti pats. Tai priverčia mane jausti, kad mano pastangos neatitinka jūsų lūkesčių. Aš žinau, kad tai sunku, bet prašau, nelyginkite manęs su mano broliu, seserimi.
9. Nebijokite išvykti savaitgaliui abu kartu. Vaikams taip reikia „atostogų“ be tėvų. Be to, tai yra puikiausias būdas įrodyti, kad jūsų santuoka yra nuostabi.
10. Būkite man dvasiniai vadovais. Išmokykite mane tikrų vertybių namuose ir rodykite man gerą pavyzdį, kuriuo galėčiau sekti.

Mažomis pėdutėmis
švelniai tipeni
per trumpą gyvenimo kelią.
Ilgomis blakstienomis
tankiai mirksi -
slepiesi nuo padykusios saulės.
Putliomis lūpytėmis
bučiuoji svajones,
tiki jų išsipildymu...
Trumpomis rankytėmis
sieki saldžių gyvenimo syvų,
juos geri.
Ir nesvarbu, kad Tau ilgu keliauti...
Ar kitas kelio vingis rodysis per daug sunkus...
Svarbiausia - keliauti...keliauti...ir niekad nesustoti augti...

P.S.autoriaus nebus ne,nepamiršau. Tiesiog tai mano žodžiai Vaikiukai gyvenimo grožis.. Ech, užsisvajojau

Šaunuolė

Ačiū

Tikrai gražūs žodžiai..tokie šilti..man patiko ypač paskutinė eilutė..
Svarbiausia - keliauti...keliauti...ir niekad nesustoti augti...

oj, kaip malonu, kad kažkam patiko
dar kartelį Ačiū
Papildyta:
Dar keleta minčių

Mažutė boružė keliauja dangaus krašteliu...
Pamerkia akytę, kyšteli liežuviuką,
patyliukais kikena -
Tave užkutena.
Staiga pravirksta dangus
ir boružė sušlampa sparnus...
Šypsenėlė pasislepia susirūpinusiam veide,
kikenimas virsta mažom ašarėlėm...
ji - visai kaip ir Tu!
Mažutė didelio pasaulio dalis.

kaip gražu kokia tu šaunuolė

Na, na, tikrai, mamytės nuostabius žodžius čia rašote

jetau kokiu grozybiu cia yra Kai kurie net asara isspaudziantys

sitas labai grazus eilerastis... atsimenu, kad pati mokykloj deklamavau savo mamytei, bet dar tada nesupratau tokios gilios prasmes... dabar (nors ir neturiu dar savo vaikuciu), bet i sitas eiles zvelgiu visiskai kitaip...


ACIU visoms mamytems, kurios dalijasi graziais posmais...